Svečiai, apžiūrėję pastatą, įsitikino, kad renovacijos darbai Akušerijos ginekologijos korpuse, gimdyklose, naujagimių skyriuje vyksta labai sparčiai, statybininkai dirba dviem pamainomis.
Seniausiai miesto ligoninei remonto reikėjo jau seniai ir ypač – Akušerijos-ginekologijos korpusui. Kaip pasakojo svečiams ligoninės direktorius Rimantas Keblas, Vilniuje nėra nei vieno akušerijos-ginekologijos stacionaro, kuris atitiktų europinius reikalavimus. „O mūsų ligoninėje yra galimybė tai padaryti. Ir tai būtina, nes būtent šioje ligoninėje gimsta daugiausia vaikų – per 3,5 tūkstančio, o gydytojai dirba pačiose sunkiausiose sąlygose, – sakė direktorius. – Gerai, kad turime nuostabų kolektyvą, kuris nesiskundžia ir puikiai atlieka savo darbą, nors šiandien jau dirbame ties savo galimybių riba.“ Džiugu, kad gimdymų skaičius respublikoje auga, 2013 metais numatoma iki 7000 gimdymų, tačiau gimdymo stacionarų nedaugėja, o sąlygos esamuose netenkina nei gimdyvių, nei gydytojų, pabrėžė R. Keblas. Visa svečių grupė tuo ir patys įsitikino, užėję į palatas, kur gimdyvės su naujagimiais guli po šešias, palatose neveikia vandens kranai, tualetas ir dušas – vienas 18 moterų.
Tam, kad užbaigti visus Akušerijos-ginekologijos ir naujagimių korpuso darbus, ligoninei trūksta apie 3 mln. litų. Pasibaigus ekskursijai po dundantį nuo statybinių darbų ligoninės pastatą, LR seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas davė tvirtą pažadą: „mūsų nereikia įtikinėti, tikrai būtina pabaigti šitą ligoninę ir ją sutvarkyti pagal visus europinius reikalavimus. Gėda, kad Lietuvoje perinatologija atsidūrusi paskutinėje vietoje. Artėja rinkimai, nežinia, kokiu santykiu keisis valdžios struktūra, bet pažadu, kad įtikinsime ir kitus, jog lėšų šitai ligoninei sutvarkyti tikrai reikia. Sutariame, kad ieškosime trijų milijonų, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Ministrui jis palinkėjo įeiti į istoriją, sutvarkant Lietuvos perinatologiją. G. Černiauskas savo ruožtu patikino, kad nežiūrint, kokios sudėties bus kitais metais Vyriausybė, „manau, kad ji nenuspręs, jog akušerija – ne prioritetas. Manau, kad tikrai mes Lietuvoje galim per artimiausius tris-keturis metus sutvarkyti visus veikiančius akušerijos skyrius. Reikėtų galbūt Profesinėje sąjungoje suformuoti viziją, sudaryti aiškų, konkretų planą. Ir ne tokie jau čia dideli pinigai reikalingi, nors biudžetas kitais metais bus kuklus. Turime Vyriausybės lėšų, Restruktūrizacijos, Investicinius fondus, reikia jais pasinaudoti. Tuo labiau, kad pavyzdžių turime – Pasvalyje, Ukmergėje, Visagine. Tad Vilniuje būtina tą padaryti“, – sakė ministras.
