Apie tai – pokalbis su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgu, Vilniaus universiteto doktorantu Tomu Janušausku.
- Kas yra aneurizma?- Tai – arterijos išsiplėtimas daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio. Dažniausiai išsiplečia pilvo aorta, rečiau pasitaiko kojų, pilvo organų, smegenų arterijų aneurizmos. Didžiausią grėsmę kelia plyšusi pilvo aortos aneurizma.
- Kas tai lemia?
- 80 proc. lemia aterosklerozė – kraujagysles pažeidžianti liga, dėl kurios ant arterijų sienelių kaupiasi kraujo riebalai, sienelės storėja, kietėja bei deformuojasi.
Aneurizma gali vystytis ir dėl seniai patirtos traumos, uždegimo ar infekcijos sukeltų arterijos sienelės pokyčių. Dėl šios ligos galima kaltinti ir paveldėtus medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie lemia jungiamojo audinio nevisavertiškumą. Dėl to arterijos sienelė silpnėja, arterija plečiasi.
- Kam kyla didžiausias šios ligos pavojus?
- Rūkantiesiems, sergantiesiems arterine hipertenzija – padidėjusio kraujospūdžio liga, lėtine plaučių liga. Vyrams pilvo aortos aneurizma išsivysto keturis kartus dažniau nei moterims.
Vakarų šalyse ši liga dažniau išsivysto 70-80 metų žmonėms. Lietuvoje – dešimčia metų jaunesniems.
- Kaip ją pastebėti?
- Neretai žmonės pajunta pulsavimą giliai pilve ties stuburu – aorta eina šalia stuburo. Liesesni gali net užčiuopti pulsuojantį guzą pilve. Dažnai liga nustatoma atsitiktinai, gydytojams atliekant apčiuopą ar tiriant dėl kitų ligų ultragarsu. Būna ir taip, kad žmogus, dėl pilvo aortos aneurizmos jaučiantis juosmens skausmus, ilgai gydomas nuo nugaros smegenų nervų šaknelių uždegimo – radikulito. Tačiau neretai liga diagnozuojama tik tuomet, kai aneurizma plyšta ir žmogus atvežamas į gydymo įstaigą. Jo būklė būna grėsminga – dažniausiai žmogų būna ištikęs šokas, jį kamuoja didžiuliai skausmai, kartais būna net be sąmonės. Plyšus aortai – didžiausiai organizmo arterijai, prasideda didelis vidinis kraujavimas. Kartais jis būna toks stiprus, kad žmogus miršta net nespėjęs pasiekti ligoninės. Svarbu kaip įmanoma greičiau pasiekti gydymo įstaigą.
- Kas daroma operacijos metu?
- Kraujagyslių chirurgai išsiplėtusią aortos dalį pašalina, vietoj jos įsiuva protezą.
Prieš kelerius metus Lietuvoje (pasaulyje – 1991 metais) pradėtos ir kitokios – stentavimo – operacijos. Tokios operacijos metu specialus protezas į išsiplėtusią arterijos vietą įkišamas per kirkšnies arteriją. Šios operacijos metu nereikia atverti pilvo, ligoniui ji kiek paprastesnė. Kiek mažesnė ir pooperacinių komplikacijų rizika, tačiau tokios operacijos tinka ne visiems. Jos negali visiškai pakeisti atviros operacijos.
- Ar operacija rizikinga?
- Jei atliekama skubi operacija, mirštamumas po jos, įvairių klinikų duomenimis, siekia 30-80 proc. Tuo tarpu po tokių planinių operacijų mirštamumas siekia 2-8 proc. Pavyzdžiui, pernai dešimtyje šalies kraujagyslių chirurgijos centrų atliktos 82 planinės pilvo aortos aneurizmos operacijos, po kurių mirė tik vienas pacientas, ir 46 skubios, po kurių mirė 23 žmonės. Lietuvoje dar atliekama per mažai planinių pilvo aortos aneurizmos operacijų. Lyginant su Europos šalių duomenimis, Lietuvoje jų per metus turėtų būti atliekama apie 250-300.
- Ar galima užbėgti nelaimei už akių?
- Jei 60 metų žmogui nė karto gyvenime nėra atliktas tyrimas ultragarsu, reikėtų jį padaryti. Jeigu aorta nėra išsiplėtusi, tokį tyrimą reikėtų kartoti kas metus ar dvejus. O jei nustatoma išsiplėtusi aorta, tyrimą būtina kartoti bent kas pusę metų ir stebėti, kiek ji plečiasi. Jei aortos spindis padidėja daugiau nei centimetru per metus, būtina operacija. Operuojama ir tuomet, kai randama 5,5 ir daugiau centimetrų skersmens aortos aneurizma. Kuo ji didesnė, tuo didesnė rizika suplyšti. Šią riziką didina ir rūkymas, plaučių ligos, blogai reguliuojamas didelis kraujospūdis.
Neaplenkia įžymybių* Pirmoji pilvo aneurizmos perrišimo operacija buvo atlikta 1817 metais.
* Pirmoji operacija, kai aorta buvo protezuota – 1951 metais.
* Lietuvoje pirmąją tokią operaciją 1965 metais atliko profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama gydytojų komanda.
* Pilvo aortos aneurizma buvo diagnozuota buvusiam Prancūzijos prezidentui Charles'iui de Gaulle'iui, amerikiečių vesternų aktoriui Jamesui Garneriui, fizikui Albertui Einsteinui, aktoriui Roy Rogersui.
