Kas svarbiausia moteriai, stovinčiai prieš patį svarbiausią savo gyvenimo įvykį – gimdymą?
Saugumas ir patikimumas, pasitikėjimas gimdymą priimančio gydytojo kompetencija ir atsakomybe.
„Niekada nesijaučiau tokia saugi nei tuomet, kai laukdamasi savo „pagranduko“, buvau perduota į gydytojo Ričardo Daunoravičiaus rankas. Tai buvo beveik prieš septyniolika metų. Inteligencija, ramybė ir patikimumas sklinda net iš gydytojo balso, pagarbą kelia jo gebėjimas išgirsti net ir menkiausią nerimą gimdyvės balse ir jį atliepti. Kai dukra laukėsi, iš anksto žinojome, jog gimdyti ji vyks pas tą patį gydytoją.“
„Mūsų pirmagimė atkakliai sėdėjo, net prieš gimimą nebandydama apsiversti. Vienintelė išeitis – Cezario pjūvis,“ – pasakoja jauna mama. – Nuoširdžiai dėkojame gydytojui Daunoravičiui už profesionalumą ir malonų bendravimą, už tai, kad operacija praėjo sklandžiai, kad abi esame sveikos.“
Prisilietimas prie gyvenimo slėpinių
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos II – ojo gimdymo skyriaus vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius jau ketvirtą dešimtmetį kasdien prisiliečia prie stebuklo – žmogaus gimimo paslapties, ir kaskart, sako, patiriantis džiaugsmą dėl pasaulį išvydusios naujos gyvybės.
„Nėra vienodų gimdymų, kiekvienas - skirtingas, neretai – pateikiantis staigmenų, kurioms mes, gydytojai, turime būti pasirengę. Spręsti reikia greitai, nedelsiant, numatant keletą veiksmų į priekį, nes jauti begalinę atsakomybę ne už vieną, o už du žmones: mamą ir kūdikį,“ – sako gydytojas. - Šiais laikais žmonės turi daugiau informacijos apie šeimos planavimą negu prieš keletą dešimtmečių. Tai labai gerai, nes galima išvengti daugelio netikėtumų. Daugeliui kėlė nerimą sveikatos reforma, kai nėščiųjų priežiūra buvo patikėta šeimos gydytojams, tačiau tos permainos pasiteisino. Juk normalus nėštumas - ne liga, jeiguviskas vyksta gerai, būsimajai motinai tikrai nebūtina nuolatinė gydytojų akušerių ginekologų priežiūra.“ Gydytojas akcentuoja pačios šeimos atsakomybę ir sąmoningumą. Labai svarbu, kad moterys nėštumo pradžioje, o geriausia – šeimos, dar tik planuojančios nėštumą, kreiptųsi į medikus ir pasitikrintų sveikatą, o paskui vykdytų gydytojų rekomendacijas, kad susilauktų sveiko kūdikio. Perinatalinė diagnostika Lietuvoje – aukšto lygio, jau nuo 12 – os nėštumo savaitės specialistai gali daug ką pasakyti apie nėštumo eigą ir vaisiaus sveikatą. Vilniuje ir Kaune veikia Perinatologijos centrai, kuriuose dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai brėžia puikias akušerijos praktikos gaires. Galima drąsiai teigti, jog mūsų šalies motinos ir vaiko sveikatos apsaugos sistema tikrai geriausio europietiško lygio. Pagal perinatalinį kūdikių mirtingumą Lietuva yra maždaug 5 vietoje Europoje, pralenkusi netgi tokią išsivysčiusią šalį kaip Prancūzija.
Operacija... pagal pageidavimą?
Gydytojo profesija – ypatinga. Jai nepakanka puikaus profesinio pasirengimo, būtina tai, kas skambiai vadinama talentu, pašaukimu ir meile. Bendravimas su pacientais, o ypač tokiais jautriais kaip būsimieji tėvai, - ne pati lengviausioji gydytojų akušerių ginekologų darbo pusė. Pastaraisiais metais visuomenėje esama daug įvairių nuomonių, nusiteikimų, madų ir pakraipų: vienos šeimos nori gimdyti vandenyje, kitos – namuose, trečios įsitikinusios, jog nėštumą geriausia baigti cezario pjūviu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatas cezario pjūvį atlikti galima tik nusprendus gydytojų konsiliumui, pagal indikacijas, o ne pagal moters arba jos šeimos pageidavimą. Gimdamas natūraliais takais vaikas gauna pirmąją gyvenimo patirties dozę, patiria motinos gimdymo takų pasipriešinimą ir tarsi susipažįsta su pirmaisiais gyvenimo sunkumais. Jau keliolika metų kai kuriose Europos šalyse atliekama taip vadinamoji elektyvinė cezario pjūvio operacija, tenkinant gimdyvės norą ir apsisprendimą, kurį pareiškia vis daugiau moterų. Tarkime, beveik 40 proc. Italijos ir 90 proc. kai kuriose Brazilijos klinikose moterys vietoje natūralaus gimdymo renkasi cezario pjūvį. Lietuvoje ši operacija atliekama ketvirtadaliui moterų, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikose, kur koncentruojasi nėštumo patologija, šis skaičius siekia iki 28 proc. „Lietuvoje laikomasi nuostatos, jog cezario pjūvis atliekamas tik tuomet, kai yra atitinkamos indikacijos: vaisiaus sėdmeninė pirmeiga, moters liga arba gimdymo metu atsiradusi patologija. Tai labai rimta problema. Jeigu atvyksta gimdyvė, nusiteikusi operacijai, mes stengiamės ją įkalbėti gimdyti natūraliai. Juo labiau, kad yra puikios sąlygos ir daug priemonių padėti, kad gimdymas vyktų sklandžiai ir sėkmingai. Gydytojas prisimena vieną ypatingą atvejį prieš daugelį metų, kai stipri, gerai treniruota sportininkė, parašiutininkė, net nesigilino į gydytojų raginimus daryti cezario pjūvį, nors jos trečiasis kūdikis sėdėjo. Sėdmeninė vaisiaus pirmeiga – neginčijama cezario pjūvio indikacija. „Kiek kartų šokau su parašiutu, niekada nešokau žemyn galva, tai kodėl jis turėtų gimti kitaip?“ Ir sėkmingai pagimdė. „Tačiau tai – greičiau išimtis nei taisyklė,“ - sako gydytojas. - Esama mokslinių studijų, liudijančių, jog moterys po cezario pjūvio komplikacijų patiria 4 kartus dažniau nei gimdančios natūraliai. Bet kokia chirurginė intervencija palieka negrįžtamų pėdsakų organizme. Taigi, cezario pjūvis nėra tokia paprasta operacija, kurią galima būtų atlikti pagal pageidavimą. Kad atkalbėtume pacientę nuo nebūtinos operacijos, neretai nepakanka vien teorinių ir praktinių žinių, reikia dar ir tobnulų bendravimo psichologijos išmanymo ir geros bendravimo praktikos bei didelės tolerancijos. Kartais tenka padėti labai daug pastangų, tačiau kai pavyksta, nuoširdžiai džiaugiamės.“ Gydytojas, nors ir įsitikinęs, jog pasielgė teisingai, su nuoskauda prisimena atvejį, kai niekaip nepavyko perkalbėti jaunų žmonių, reikalaujančių atlikti cezario pjūvį, ir jie jau bevykstančio gimdymo metu išvažiavo į kitą ligoninę. O ten medikai nesiginčydami įvykdė jų norą ir dar pajuokavo, jog pačiu laiku atvyko, mat netrukus kūdikis jau pats būtų išvydęs pasaulį.
Tai tenka išgyventi...
Gydytojus skaudina kai kurių žmonių nuostatos, jog dėl daugelio nesėkmių ir netekčių kalti gydytojai. Tarsi nebūtų nei ligų, nei nelaimių...
„Medicinoje pasitaiko ir atsitiktinumų, ir klaidų, ne visada per keletą minučių įmanoma atlikti tokius veiksmus, kad išgelbėtum žmogų. Pasitaiko ir medicininių nelaimių. Manau, jog aukštesnės kultūros žmonėms tai suprantama, o tam, kuris nenori tuo tikėti, įsikalęs į galvą, kad visada kalti tik medikai, beviltiška aiškinti,“ – sako gydytojas. Pastaraisiais metais medikai susiduria ne tik su iš anksto nusiteikusiais skųstis pacientais, bet ir su advokatais, ieškančiais klientų, kurie galėtų skųstis ir ieškoti žalos atlyginimo. „Tai – ne tik mūsų, bet visų išsivysčiusių pasaulio valstybių problemos. Į mediciną vis labiau žiūrima kaip į biznį: už natūralų gimdymą ligonių kasos ligoninei moka mažiau, o už cezario pjūvį – brangiau, taigi, cezario pjūvio operacija tapo banaliausia, kaip anksčiau buvo apendektomija... Nes ligoninei apsimoka. Jeigu galima iš gydytojo prisiteisti žalos atlyginimą, kodėl pacientui tuo nepasinaudojus?.. Tuos dalykus tenka išgyventi, ištverti,“ – sako gyd. R. Daunoravičius.
Patyrimas užgyvenamas su metais
Gyd. R. Daunoravičius vadovauja akušerijos ginekologijos rezidentūrai, savo žinias ir praktikos įgūdžius perduoda jauniems kolegoms. Galima perskaityti daugybę išmintingų knygų, puikiai išmanyti teoriją, tačiau kokį kelią tenka nueiti jaunam gydytojui, kol jis tampa prityrusiu ir pacientų pasitikėjimą pelniusiu specialistu? Gydytojas sako, jog šiandien medikams atsiveria puikios galimybės tobulėti, prieinamos visos reikalingos duomenų bazės, net toliausiose šalyse vykstančiose mokslinėse konferencijose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. „Gruodžio pradžioje Paryžiuje vyks Prancūzijos akušerių ginekologų suvažiavimas, galime dalyvauti jame teleryšio pagalba, užduoti klausimus ir skaityti pranešimus,“ – sako gydytojas. Žmogui, kuris domisi savo profesijos naujovėmis, nėra jokių kliūčių jas sužinoti, dalyvauti ten, kur vyksta sudėtingi moksliniai tyrimai, naujoviškos operacijos, bendrauti su kolegomis iš viso pasaulio ir semtis jų patirties. Juo labiau tai prieinama žingeidžiam jaunimui, kuris žymiai drąsiau nei vyresnieji naudojais informacinėmis technologijomis. „Po 4 metų rezidentūros jauni gydytojai išeina turėdami labai daug žinių ir profesinių įgūdžių, pasirengę priimti sudėtingus gimdymus, daryti ne tik būtiniausias, bet ir sudėtingas operacijas. O patyrimas, tikras klinikinis mąstymas, leidžiantis nepasimesti net sudėtingiausiose situacijose, veikti profesionaliai ir operatyviai, užgyvenami su metais,“ – sako R. Daunoravičius. - Džiugu, kad jaunimui yra palankios galimybės dirbti mokslinį darbą, dalyvauti projektuose su Japonijos, Vokietijos, Amerikos mokslininkais. Gal yra problemų dėl atlyginimo, bet nereikia dejuoti. Visada gyvenime norėsis ir daugiau uždirbti, ir turėti daugiau, bet reikia pasirinkti savo gyvenimo vertybes. Būta ir man daug galimybių pasilikti kitose šalyse - ir labai neturtingose, ir labai išsivysčiusiose, bet viską apsvarsčius, kaskart nusverdavo Lietuva. Gali būti visokių nuomonių, aš nemanau, kad blogai, kai jauni žmonės išvyskta tobulėti, ieškoti toliau nuo Lietuvos savo vertybių. Grįžusių į Tėvynę, jų patirtis gali būti labai naudinga. Žinoma... jeigu jie grįžtų.“
Ateinantiems – tai, kas geriausia
Vilniuje kasmet gimsta apie 8,5 tūkst. kūdikių. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje per šių metų vienuolika mėnesiųgimė 3 719 kūdikių, nemirė nė viena gimdyvė. Atlikta beveik 3000 ginekologinių operacijų. Gimdymo stacionarų sąlygos, lyginant su tomis, kurios buvo dar prieš keletą metų, iš esmės pasikeitė. Gimdyklose – specialiais aparatais stebima gimdymo veikla, užrašomi gimdos susitraukimai, vaisiaus širdies tonai, gimdyvėmis ir naujagimiais rūpinasi ne tik gydytojai akušeriai ginekologhai, bet ir anesteziologai, neonatologai.
Dabar priešlaikinis gimdymas skaičiuojamas nuo 22 nėštumo savaitės, kai naujagimis sveria 500 g. Begalinio medikų rūpesčio, globos ir itin aukšto profesinio pasirengimo dėka daugelis tokių „coliukų“ narsiai kabinasi į gyvenimą ir sėkmingai užauga.
Kyla ir pacientų reikalavimai: gimdyti atvykstama šeimomis, norima atskirų palatų. Ir tai suprantama. Kai bus atidaryta nauja moderni Moterų klinika Santariškėse, tokios sąlygos, tikriausia, taps įprastomis visoms gimdyvėms. Tačiau ir dabar tokios sąlygos yra, tik už jas pacientams tenka primokėti. Kiek tas artimųjų dalyvavimas padeda ir kiek trukdo gydytojams? „Prisimenu, apie aštuoniasdešimtuosius praėjusio amžiaus metus skaičiau tokį pranešimą apie nemedikalizuotą gimdymą pagal Kanados gydytojo Le Boje metodiką. Ten buvo kalbama, kad reiktų gimdyti prožektoriais neapšviestoje salėje, grojant švelniai muzikai, kad pacientė būtų viena, ir kad medikai kuo mažiau į tą procesą kištųsi, tik jį stebėtų. Tačiau tuomet buvo visai kitokia kryptis, aš išgirdau: „Ką jūs, kolega, po 20 metų mes sėdėsime prie ekranų ir matysime, kaip būsimasis pilietis slinks į gyvenimą, į dujų aplinką, ten tiek bus viskas medikalizuota ir kompiuterizuota, kad technika mums nurodys, ką reikia daryti. Ir vis tik, pasikeitė laikas, bandoma grįžti prie natūralaus gimdymo. Dalyvaujant šeimos nariams, daugelis gimdyvių jaučiais komfortabiliau. Tačiau manau, jog kraštutinumai, kai gimdoma voniose, su dvasios akušeriu, su kažkokiais ritualais – nieko gero. Nereikėtų pamiršti, jog jau 21 amžius, moterys gimdo vieną, du, tris vaikelius, todėl reikia pasistengti, kad tas procesas būtų maksimaliai saugus, jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už būsimą žmogų. Jie – ateinantieji - gal ir nemoka pasakyti, kaip jaučiasi, bet gali siųsti mums tam tikrus ženklus. Negalima trukdyti jiems ateiti į gyvenimą, būtina pasistengti juos sutikti kuo geriausiai, naudojantis visais įmanomais gyvenimo privalumais ir mokslo pasiekimais.“
Valentina Jakimavičienė
