Norėčiau padėkoti visai Nepriklausomos Lietuvos medikų kartai, nusikratančiai postsovietinės sistemos ydas, traumas, įpročius ir požiūrius. Ši nauja karta, apibrėžiama nebūtinai pagal amžių, o pagal mąstymo ir veiklos modelį, kelia didelę pagarbą, pasitikėjimą bei optimizmą, nes bręsdama ir veikdama vis dar niūrioje postsovietinėje medicinos aplinkoje dirba ryžtingai, uoliai ir principingai, nuo profesinės veiklos neatsiedama humaniškumo ir etikos principų. Jos entuziazmas išties žavi ir stipriai kontrastuoja su minėtomis postsovietinėmis sąlygomis, pradedant nuo medicinos "buities" (pavyzdžiui, sustojusių laikrodžių, sulūžusio inventoriaus, vis dar egzistuojančio tualetinio popieriaus deficito), judant link profesinių-kultūrinių-socioekonominių aspektų, (kurie atsiskleidžia kasdienėse, vidinėse viso medicinos personalo sandūrose, susiremiant skirtingoms vertybėms, žinioms, sociokultūriniams sluoksniams, etinėms normoms, kas akivaizdžiausiai atsiskleidžia tarp kvalifikuotų ir motyvuotų gydytojų bei žemesnės kvalifikacijos grandies personalo) ir baigiant valstybinio lygio problemomis, aprėpiančiomis visą medicinos sistemą. Nepaisant visos minėtos postsovietinės terpės ir jos fono, kuris vis dar matomas, ši nauja Nepriklausomos Lietuvos medikų karta kasdieną keičia bendrą medicinos sistemos sąmonę, griauna stereotipus ir stiprina pacientų (pasi)tikėjimą.
Ypatingą padėką siunčiu Abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojui Andriui Karpavičiui.
Pagarbiai Asta