Čia dirba 7 administracijos darbuotojai, 7 habilituoti daktarai, 5 profesoriai, 29 mokslo daktarai, 10 docentų, 270 gydytojai, 503 slaugytojai, 389 kiti darbuotojai.
Ligoninės struktūroje yra 5 klinikos: Akušerijos ir ginekologijos, Chirurgijos, Kraujagyslių chirurgijos, Vidaus ligų ir Vaikų ligų.
Tokia rytoj, penktadienį, penkiasdešimtmetį švenčiančios didžiausios Vilniaus miesto savivaldybės gydymo įstaigos šiandiena. O prieš penkiasdešimt metų? 1958 metais Antakalnyje, naujoje ligoninėje įsikūrė Moterų klinika, kuri jau šešerius metus vadinama Akušerijos ir ginekologijos klinika.Pacientu lankymas
Vilniaus klinikų misija – motininė ligoninė
Pirmuoju ligoninės direktoriumi tapo gydytojas akušeris ginekologas Stasys Trepšys, kurį su didele pagarba ir šiandien mini vyresnės kartos kolegos. Akušerijos ir ginekologijos katedrai ėmė vadovauti Vytautas Baronas, buvęs profesoriaus Prano Mažylio asistentas. Naujoje ligoninėje, taip vadinamose Vilniaus klinikose buvo geros darbo sąlygos, erdvios patalpos, didelė 200 vietų auditorija. Pirmieji naujagimiai šios ligoninės Akušerijos skyriuje gimė 1959 metų vasario 12 dieną. Juos į pasaulį atvedė gyd. Aleksandras Venckauskas ir akušerė Marija Stankevičiūtė.
Šiandien Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje įsikūrusi Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika yra viena didžiausių mūsų šalyje. Jau 50 metų pačiame gražiausiame Vilniaus rajone Antakalnyje, Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, yra gyva Vilniaus universiteto dvasia, čia vyksta intensyvus darbas, kurio rezultatai atspindi Lietuvos socialinę ir ekonominę raidą.
Po įvairių reorganizacijų Vilniaus universitetui priklausančių specializuotų chirurgijos katedrų – klinikų miesto ligoninėje neliko. 2002 m. čia veikiantys keturi chirurgijos skyriai buvo sujungti į atskirą ligoninės padalinį, kuris pavadintas Chirurgijos klinika. Savo atliekamu darbu, ryšiais ir tradicijomis Chirurgijos klinika ir toliau lieka universiteto pedagogine baze. Šioje bazėje ir toliau mokomi Medicinos fakulteto studentai, internai, rezidentai, gydytojai specializantai. Nuo 1997 m. atgaivinus Vilniaus chirurgų draugiją, klinikos darbuotojai sudaro jos valdybos branduolį.
Chirurgai džiaugiasi, kad prof. Augustas Pronckus ir med. dr. gyd. Stasė Mičelytė, atėję į šią ligoninę 1967 m., vis dar dirba konsultantais ir savo gydomąja, moksline ir pedagogine patirtimi dalinasi su klinikos kolektyvu.
Kraujagyslių chirurgijos raida Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ypatinga tuo, kad čia prasidėjo kraujagyslių chirurgijos, kaip naujos chirurgijos specialybės, kelias.
Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, nuo motinos ir kūdikio, jai skirtą misiją ištęsėjo: ji tapo motinine ligonine visoms vėliau gimusioms ligoninėms – Santariškių, Greitosios pagalbos, – kuriose šios gydymo įstaigos medikai sudarė naujų kolektyvų pagrindą.
Parašas po nuotrauka: 1958-aisiais toje vietoje buvo užmiestis. Vilniaus troleibusų žiedas baigėsi prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios, visuomeninis transportas toliau nebevažiavo. Stovėjo kelios trobelės, driekėsi daržai, žaliavo Neries slėnis. Čia ir buvo nutarta statyti ligoninę. Taip prieš 50 metų savo istoriją pradėjo rašyti pirmoji pokaryje pastatyta nauja ligoninė, kuri buvo pavadinta Vilniaus miesto klinikine ligonine. Daugelis ją ir dabar vadina Vilniaus klinikomis.
Šiandien Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje įsikūrusi Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika yra viena didžiausių mūsų šalyje. Jau 50 metų pačiame gražiausiame Vilniaus rajone Antakalnyje, Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, yra gyva Vilniaus universiteto dvasia, čia vyksta intensyvus darbas, kurio rezultatai atspindi Lietuvos socialinę ir ekonominę raidą.
Po įvairių reorganizacijų Vilniaus universitetui priklausančių specializuotų chirurgijos katedrų – klinikų miesto ligoninėje neliko. 2002 m. čia veikiantys keturi chirurgijos skyriai buvo sujungti į atskirą ligoninės padalinį, kuris pavadintas Chirurgijos klinika. Savo atliekamu darbu, ryšiais ir tradicijomis Chirurgijos klinika ir toliau lieka universiteto pedagogine baze. Šioje bazėje ir toliau mokomi Medicinos fakulteto studentai, internai, rezidentai, gydytojai specializantai. Nuo 1997 m. atgaivinus Vilniaus chirurgų draugiją, klinikos darbuotojai sudaro jos valdybos branduolį.
Chirurgai džiaugiasi, kad prof. Augustas Pronckus ir med. dr. gyd. Stasė Mičelytė, atėję į šią ligoninę 1967 m., vis dar dirba konsultantais ir savo gydomąja, moksline ir pedagogine patirtimi dalinasi su klinikos kolektyvu.
Kraujagyslių chirurgijos raida Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ypatinga tuo, kad čia prasidėjo kraujagyslių chirurgijos, kaip naujos chirurgijos specialybės, kelias.
Vilniaus miesto ligoninė, pradėjusi savo istoriją nuo Vaikų ir Akušerijos-ginekologijos skyrių, nuo motinos ir kūdikio, jai skirtą misiją ištęsėjo: ji tapo motinine ligonine visoms vėliau gimusioms ligoninėms – Santariškių, Greitosios pagalbos, – kuriose šios gydymo įstaigos medikai sudarė naujų kolektyvų pagrindą.
Parašas po nuotrauka: 1958-aisiais toje vietoje buvo užmiestis. Vilniaus troleibusų žiedas baigėsi prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios, visuomeninis transportas toliau nebevažiavo. Stovėjo kelios trobelės, driekėsi daržai, žaliavo Neries slėnis. Čia ir buvo nutarta statyti ligoninę. Taip prieš 50 metų savo istoriją pradėjo rašyti pirmoji pokaryje pastatyta nauja ligoninė, kuri buvo pavadinta Vilniaus miesto klinikine ligonine. Daugelis ją ir dabar vadina Vilniaus klinikomis.
