1809 m. lapkričio 7 d. pats J. Frankas paskelbė apie Motinystė instituto įkūrimą, instituto įstatus ir valdybą. Kartu su kunigu Koženevskiu sau pasiliko patarėjo ir globėjo pareigas. Taigi, Motinystės Institutas veikė nuo 1809 m. ne tik laikydamasis savo statuto, bet ir plėsdamas veiklą – nemokamai buvo teikiama ir gydytojo pagalba. Jeigu motina negalėdavo išmaitinti kūdikio, institutas samdydavo žindyvę. Jeigu kūdikio motina mirdavo, institutas savo lėšomis augindavo ir auklėdavo vaikutį. Institutas nebuvo linkęs šelpti vienišų motinų, nes reikėjo pristatyti pažymą apie neturtą ir gerą elgesį.
Motinystės institutas greitai tapo pripažintas ir populiarus. Tai buvo pirmoji Motinos ir vaiko globos įstaiga Europoje. Išsilaikė jis iš labdaros lėšų. 1810 m. Vilniaus damos surinko Motinystės institutui 13 tūkstančių auksinių. Per 1809 – 1811 metus buvo pagelbėta 398 motinoms.
Instituto aktyvią veiklą nutraukė 1812 metų karas.
Po 100 metų, minint Labdarių draugijos įkūrimą, Motinystės instituto veikla buvo labai įvertinta. Motinystės institutas buvo progresyvus to laikmečio reiškinys. Savo idėja jis buvo pirmtakas motinos ir vaiko konsultacijoms Europoje.
Šiandien prisimename ir didžiuojamės šiuo Vilniaus Medicinos draugijos ir Labdarių draugijos istorijos faktu ir norisi pagerbti motinystės instituto įkūrėją Jozefą Franką bei gydytojus, kurie visais laikais dirbo labdaringą darbą.
--------------------------
Motinystės instituto įkūrimui Vilniuje 200 metų sukakties proga Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Didžiojoje auditorijoje įvyko konferencija. Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centro docentė, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė dr. Dalia Triponienė – „Motinystės institutui – 200 metų. Istorija. Pradžia.“, dailininkė, habil. dr. Rūta Janonienė – „Vaiko paveikslas XIX a. Lietuvos dailėje“ ir docentė Nijolė Drazdienė – „Technologijų įtaka naujagimių išgyvenamumui“. Profesorė Gražina Drąsutienė pristatė ką tik išleistą knygą „Moters sveikatos ir grožio enciklopedija“.
Po pranešimų įvyko apdovanojimų ceremonija.
2008 m. Vilniaus medicinos draugijos premija ir diplomas buvo įteikti prof. G. Drąsutienei už darbą ,,Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas“.
Vilniaus medicinos draugijos garbės raštais apdovanoti gydytoja Lina Zabulienė ir docentas Juozapas Butkus už darbą ,,Suaugusiųjų antrojo tipo cukrinio diabeto prevencija“.
Už geriausią higienisto darbą profesoriaus Vlado Kviklio atminimo vardinis diplomas ir premija įteikti gydytojai Ritai Sketerskienei už darbą „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 6 ir 8 klasių mokinių mokymosi krūvis bei jo sąsaja su sveikata“.