Pacientu lankymas

Apie 30 procentų ligonių dabar gydomi endovaskulinės chirurgijos arba kombinuotais atviros ir endovaskulinės chirurgijos metodais. Endovaskulinių operacijų skaičius Lietuvoje nuolatos auga. Ypač smarkiai jis didėja mūsų centre. Manau, kad artimoje ateityje jų skaičius Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje sieks tūkstantį per metus. Šiuo požiūriu nė kiek neatsiliekame nuo Skandinavijos šalių, kurios turi aukščiausią Europoje radiologijos ir endovaskulinės chirurgijos lygį.

- Kada Lietuvoje buvo pradėtos operuoti kraujagyslės?
- Čia dar viena jubiliejinė data. Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus medicinos draugija ir Vilniaus chirurgų draugija savo jungtiniame posėdyje paminėjo labai reikšmingą Lietuvos chirurgijai datą -200 m. Vilniaus universiteto chirurgijos klinikai. 1808m. buvo atlikta ir pirmoji gana sudėtinga miego arterijos operacija.

- Šis faktas, matyt, turėjo didžiulės įtakos dabartinei kraujagyslių chirurgijai.
- Manau, kad jokios įtakos neturėjo, išskyrus, kad sužadino pasididžiavimą savo istorija. Kai pradėjome kraujagyslių chirurgiją, ne daug kas apie tai žinojo. Žinojome, kad senojo Vilniaus universiteto chirurgija buvo europinio lygio, tačiau buvo labai brutaliu būdu sunaikinta: dėl nacionalinio judėjimo Rusijos caras uždarė Vilniaus universitetą, šimtmečiui pasmerkdamas Lietuvos mediciną visiškam merdėjimui. Specializuotos medicinos sritys prieškariu ir sovietiniais laikais Lietuvoje buvo kuriamos iš naujo. Mūsų entuziazmą sukėlė 1960 m. pasirodžiusi maža žymaus Amerikos chirurgo M. De Bakey knygelė apie aortos ir jos šakų protezavimą. Tuomet buvau VU medicinos fakulteto 4 kurso studentas. Visos žinios apie tai, kas vyksta pasaulyje širdies ir kraujagyslių chirurgijoje buvo gaunamos per Medicinos biblioteką, kuri prenumeravo keletą labai svarbių užsienio žurnalų.

- Jūs teigiate, kad svarbiausias kraujagyslių chirurgijos objektas yra aterosklerozė. Ką čia gali kraujagyslių chirurgai?
- Chirurgija aterosklerozės neišgydo. Ji užkerta kelią labai sunkioms komplikacijoms: širdies infarktui, insultui, žarnyno gangrenai, vaistais neišgydomai aukšto kraujospūdžio ligai, vadinamajai vazorenalinei hipertenzija, žarnų gangrenai, galūnių gangrenai ir t.t. Mūsų centre rekonstrukcinių ir endovaskulinių aortos ir periferinių arterijų operacijų padaryta apie 35 tūkstančiai. Dauguma jų atliktos ligoniams, kuriems grėsė arba mirtinos komplikacijos, arba didelė negalia. Deja, tenka atlikti daug pakartotinių operacijų, kadangi aterosklerozė progresuoja, užanka neoperuotos arterijų dalys. Tokiu būdu aterosklerozės procesas sutrikdo kraujotaką operuotomis kraujagyslėmis ir jų pakaitalais, padarytais iš nuosavos ligonio poodžio venos arba dirbtinių kraujagyslių. Mūsų tyrimai rodo, kad ir pačiame arterijos pakaitale ilgainiui atsiranda cholesterino kristalų, apie kuriuos susidaro uždegimo židiniai, skatinantys vadinamąją neointimos, tai yra vidinio ir vidurinio kraujagyslės sluoksnio hiperplaziją. Pastaroji-dažniausia rekonstruotos arterijos užakimo priežastis. Ji susijusi su endotelio funkcijos sutrikimais. Patys arterijų pakaitalai dar yra netobuli. Geriausias pakaitalas, kuris padaromas iš paties ligonio audinių, tačiau dirbtinės kraujagyslės turi daug trukumų.

- Kraujagyslių chirurgų netenkina šiuolaikiniai kraujagyslių protezai?
- Iš esmės, dabartiniai kraujagyslių protezai mažai kuo skiriasi nuo 1960 m. Kauno “Kaspino” fabrike pagamintos lietuviškos dirbtinės kraujagyslės. Firmos, gaminančios kraujagyslių protezus, atrodo labai patenkintos, kad juos brangiai parduoda, daug uždirba ir nemato reikalo investuoti į tiriamuosius darbus. Reikia laukti šuolio biologijos moksle kaip ir kuriant kitų organų pakaitalus.

- Ar kraujagyslių chirurgai dalyvauja aterosklerozės moksliniuose tyrimuose?
- Daug pasiekta tiriant endotelio funkciją. Yra konstatuota labai įdomių ir svarbių faktų apie endotelio funkcijos sutrikimą, kuris yra lemiamas aterosklerozės progresavimo veiksnys. Mano nuomone, kol kas nėra jokios sistemos, kuri tuos faktus sujungtų. Todėl mokslininkai ir plaukioja faktų jūroje. Tik aišku, kad būtent tyrinėjimai ląstelės ir molekuliniame lygmenyje gali atskleist aterosklerozės paslaptį. Bet tai yra užduotys grynajam mokslui. Mokslo atradimus chirurgams svarbu žinoti kaip ir tai, kad arterijų sistema negali idealiai prisitaikyti prie kraujagyslės pakaitalo. Nustatyta, kad po rekonstrukcinių operacijų endotelio funkcija dar labiau sutrinka arterijose žemiau operuotos vietos, ypač pasikeičia endotelio sąveika su leukocitais ir trombocitais, išreguliuojama endotelio ląstelės antikoaguliacinė sistema. Todėl kyla klausimas, kaip apsaugoti operuotas kraujagysles nuo trombozės. Ankstesni mūsų tyrimai parodė pooperacinės regioninės hemodinamikos svarbą: kuo geresnė audinių perfuzija po operacijos, tuo ilgiau funkcionuoja vietoje užakusios arterijos įdėtas pakaitalas.

- Jūs skeptiškai vertinate chirurgus kaip mokslininkus ?
- Chirurgas mokslininkas skamba kaip Reksas gaisrininkas iš čekų animacinio filmuko. Kita vertus, chirurgai visada tobulina operacijų techniką ir turi mokėti moksliniais metodais įvertinti operacijos veiksmingumą, paskelbti duomenis medicininėje spaudoje. Jie kelia uždavinius grynojo mokslo atstovams. Chirurgų simbiozė su mokslininkais yra labai vertinga ir tyrinėjant aterosklerozę. Jei gydytojai tokios veiklos vengia, jie tampa panašūs į vienadienius viščiukus, vadovaujasi šios dienos darbo rezultatais. Savo arba kolektyvo darbo rezultatų apibendrinimas turėtų įeiti gydytojo pareigas. Ligoninės turėtų būti reitinguojamos pagal jų aktyvumą skelbiant straipsnius, dalyvaujant moksliniuose renginiuose.

- Ko palinkėtumėte jaunimui, kuris renkasi kraujagyslių chirurgiją?
- Iš naujo neišradinėti dviračio ir laikytis kuo toliau nuo komercijos.

Solveiga Potapovienė