Pacientu lankymas

Išryškėjus ligos simptomams, ankstyva diagnostika jau vėluoja
Pirmo laipsnio hipertenzija ne iš karto pasireiškia šiai ligai būdingais simptomais. Žmogus gali jaustis gerai, net neįtardamas, jog serga šia liga. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: žmogaus savijauta, gyvensenos ypatumai, aplinka, arterinio kraujospūdžio įvertinimas, gretutinės ligos. Pirmiausia žmogus įvertina savo savijautą ir jeigu jis jaučiasi gerai, galvoja, kad ligų ieškoti neverta. Ligos pradžioje, nors kraujospūdis esti padidėjęs, arterinė hipertenzija jokių simptomų gali nesukelti, todėl dažnai į padidėjusį kraujospūdį žmogus nekreipia dėmesio arba prisigalvoja priežasčių, kurios galėjo jį sukelti. Priežastys, galėjusios sukelti arterinę hipertenziją, dažniausiai identifikuojamos per vėlai, kai jau pasireiškia intensyvūs simptomai, būdingi antro ar net trečio laipsnio arterinei hipertenzijai. Kai išryškėja simptomai, tai reiškia, kad jau nukentėjo koks nors organas, o ankstyva arterinės hipertenzijos diagnostika jau vėluoja. Dažniausiai arterinės hipertenzijos simptomai (galvos skausmai, galvos svaigimas, širdies skausmai, širdies nepakankamumas, permušimai, inkstų funkcijos nepakankamumas) pasireiškia esant net ir nelabai dideliam arteriniam kraujo spaudimui, tačiau didėjant hipertenzijos laipsniui pasekmės taip pat sunkėja.

Profilaktinio patikrinimo metu ligą anksčiau diagnozuoti įmanoma
Profilaktinių patikrinimų metu būtina išsamiai įvertinti visus rizikos veiksnius, ligos ir gyvenimo anamnezę bei vyraujančius simptomus. Pirmo laipsnio arterinės hipertenzijos diagnostika yra sudėtinga, nes vien tik vertinant arterinio kraujo spaudimo padidėjimą dar nereiškia, kad sergama hipertenzija. Visų pirma kai kuriems žmonėms kraujo spaudimas pakyla vien tik apsilankius pas gydytoją („baltojo chalato sindromas“), antra – kraujospūdis namuose dažnai matuojamas nesilaikant pagrindinių kraujospūdžio matavimo taisyklių, trečia – yra jautrių žmonių, kurie jautriai reaguoja į kraujospūdžio matavimą tiek namuose, tiek gydymo įstaigoje. Arterinis kraujospūdis – nepastovus rodiklis, todėl jis dažnai kinta net ir sveikam žmogui, todėl tikslingai įvertinti kraujospūdį galima tik po keliolikos dienų, kai keletą kartų per dieną, vienodomis sąlygomis vykdomi matavimai. Objektyviai sekti ir įvertinti arterinio kraujo spaudimo pokyčius galima reguliariai jį sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpiu. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arterinė hipertenzija diagnozuojama šauktiniams į kariuomenę bei donorams, kurie prieš tai net neįtarė, kad gali sirgti šia liga. Arterinė hipertenzija diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, tai yra, jei, pakartotinai matuojant kraujospūdį, jis nuolatos būna padidėjęs. Dažniausiai Lietuvoje diagnozuojama antro arba trečio laipsnio arterinė hipertenzija, kai žmogus skundžiasi ligai būdingais simptomais bei itin pablogėjusia savijauta. Civilizuoto žmogaus požymis – kraujospūdžio tikrinimas savo iniciatyva arba pats sau, laikantis matavimo taisyklių.

Žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos grėsmės
Kuo anksčiau diagnozuoti ligą yra labai svarbu, nes sergant arterine hipertenzija, liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą, širdį, kraujagysles, bei inkstus. Organų taikinių pažeidimai, deja, dažniausiai išryškėja jau per vėlai. Šiuo atveju taip pat yra labai svarbios ir arterinės hipertenzijos priežastys. Jei yra ligos paveldėjimo rizika, o taip pat gretutinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų ligos), tai žmogus turi reguliariai ir kryptingai tikrinti arterinį kraujospūdį bei profilaktiškai tikrintis pas gydytojus. Tuomet net ir pirmo laipsnio arterinę hipertenziją įmanoma diagnozuoti. Tačiau, jei arterinės hipertenzijos priežastimis tampa žmogaus gyvenimo būdas, psichologinės savybės, intelekto lygis, ligą diagnozuoti sunku, nes nejausdamas jokių ligos simptomų, žmogus nenori nieko keisti. Derėtų suprasti, kad dauguma ligų pasireiškia dėl žmogaus netaisyklingo gyvenimo būdo. Žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos grėsmės, o pavėluotas kreipimasis į gydytojus dažnai priverčia žmogų susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Kuo anksčiau diagnozavus ir pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydoma liga progresuoja, išauga miokardo infarkto ir kraujo išsiliejimo į smegenis ar kitų grėsmingų komplikacijų rizika.

Laiku diagnozuoti ligą kaimo žmogui sudėtingiau
Arterinės hipertenzijos sergamumo kaime ir mieste rodiklių skirtumų palyginti negalime, nes nėra tikslių duomenų. Tačiau įvertinant ligos priežastis bei diagnostikos galimybes, galima teigti, jog kaime dažniau ir intensyviau sergama arterine hipertenzija. Atstumas iki gydymo įstaigų, profilaktinių patikrinimų stoka kaimo žmogui arterinės hipertenzijos diagnostiką ir gydymą atitolina. Laiku diagnozuoti kaimo žmogui ligą pasidaro sunku ne tik dėl diagnostinės įrangos prieinamumo, bet ir kaimo žmonių gyvenimo sąlygų: prastos materialinės padėties, žemesnio intelekto lygio, supratimo, kokią grėsmę arterinė hipertenzija kelia žmogaus sveikatai. Negydomi infekcijos židiniai, higienos stoka, parodontozė, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, skurdas negrįžtamai pakenkia organams, o gydytojo konsultacija bei išsami diagnostika tampa sunkiai pasiekiami. Ne vien tik gydytojas gali diagnozuoti ligą bei skirti efektyvų gydymą, tai priklauso ir nuo žmogaus požiūrio: ar jis nori pats pasikeisti, keisti savo gyvenimo būdą, įpročius. Kartais ir miesto žmogus vengia apsilankyti pas gydytoją, nuslepia „tikrąją“ savijautą, nenori sau padėti.

Inga Markūnaitė