Pacientu lankymas
Europos kraujagyslių chirurgų draugijos metinėje konferencijoje – naujovės
Pastebėta, kad medicinai žengiant į priekį septynmyliais žingsniais, tobulėjant diagnostinėms technologijoms, medicina labai „susismulkino“ į specialybes. Įsigilinę į savo sritį, gydytojai nebesidomi ar nebespėja aprėpti, kad darosi kitose. Bandant to išvengti, pastaruoju metu Europos Sąjungos medicininės draugijos jungiasi į vieningą europinę medicininę asociaciją su tikslu bendrose konferencijose pateikti informacijos apie kiek įmanoma daugiau medicinos sričių.
Įvairių sričių specialistai renkasi į vieną konferenciją ir taip planuoja darbą, kad visi galėtų išklausyti visus pranešimus ir dalyvauti visose diskusijose. Kasmet parenkama po keletą temų. Šį kartą Europos kraujagyslių chirurgų draugijos metinės konferencijos pagrindinė tema buvo atvirosios ir endovaskulinės chirurgijos metodų palyginimas ir rezultatų įvertinimas bei diagnostikos ir gydymo metodų ekonomika.
Šios Europos kraujagyslių chirurgų draugijos konferencijos būdingas bruožas – aukšto profesinio lygio diskusija. Nors dalyvių – per tūkstantį, visi sugeba ir suspėja išsakyti savo mintis ir išgirsti kitą. Pranešimui skiriamos 7 minutės, diskusija gali užsitęsti 10 min. Visi klausimai labai konkretūs, koncentruoti, atsakymai trumpi ir tikslūs arba pasakoma – neturiu duomenų, netyriau. „Atrodo, kad tas 1000 dalyvių iš visų Europos valstybių, yra dirbę visi kartu ir susirinko padiskutuoti, kaip labai artimi kolegos, pareikšti savo nuomonę, būtinai pagrįstą savo tyrinėjimų duomenimis. Diskutantai buvo gerai apsiskaitę ir puikiai žinojo vienas kito medžiagą ir rezultatus“, – pasakojo savo įspūdžius prof. V. Triponis.
Konferencijos metu buvo įvertinti 15 metų aortos aneurizmų endovaskulinio gydymo rezultatai. Pasirodė, kad šis metodas neapsaugo nuo aneurizmos plyšimo, todėl suabejota jo platesniu klinikiniu pritaikymu.
Kita konferencijos tema – ekonominė. Tyrimai ir diagnostiniai metodai yra labai brangūs, todėl ir medicina privalo skaičiuoti pinigus. Pradėta vertinti, koks metodas yra geriausias, o koks – brangus ir ne toks veiksmingas. Tokiems bendriems europiniams kongresams ir yra būdinga tai, kad tiriant ir vertinant pasirinktus metodus susijungia labai daug ligoninių, sakysim, 15-20 šalies ligoninių nagrinėja tam tikrą gydymo ar diagnostinę metodiką, o po to įvertina gautus duomenis. Pvz., visa Skandinavija turi vieningą kompiuterinį ryšį, bendras duomenų bazes ir bendrai nagrinėja tam tikrą pasirinktą metodiką. Po 5 ar dešimties metų rezultatai tikrinami, aptariami ir priimamas sprendimas – metodas tinka ar ne, kokiu atveju jį taikyti, kokiu – ne. Ir šį kartą konferencijoje buvo įvertintos technologijos, kurios atsirado 1993 m. Paaiškėjo, kad kai kurie labai brangūs gydymo metodai, sudėtingais diagnostikos prietaisais atliekamos procedūros nepasiteisino. Juos reikia išbraukti iš gydymo metodikų arsenalo arba taikyti ypač retais atvejais. Ekonominiu požiūriu medicinoje tai yra labai svarbu.
