Seniausioje ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje šiandien taikomi pažangiausi šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos, gydomos nėščiosios, esant komplikuotai nėštumo eigai, vaisiaus būklės sutrikimams, nėščiosios pacientės sergančios sunkiomis kraujo, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis.
Naujagimių skyriuje gydomi labai maži, neišnešioti, didelės rizikos, sunkiai sergantys naujagimiai iš Vilniaus ir kitų apskričių. 1993 m. čia atlikta pirmoji Lietuvoje kordocentezė ir kraujo transfuzija dar negimusiam vaikui, sergančiam ypač sunkia hemolizine liga, 1994 m. naujagimiai, sergantys sunkiu kvėpavimo sutrikimo sindromu (hialininių membranų liga), pradėti gydyti skiriant natūralaus plaučių surfaktanto. Ir šiandien yra tęsiami moksliniai medicinos srities naujagimių tyrimai.
Skyriaus vedėja dr. Violeta Drejerienė konstatuoja: „Mūsų klinika, nuo pat jos atidarymo prieš 55 metus pradžios yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto padalinys. Čia mes, gydytojai, išaugome puoselėjami didžiųjų mokytojų, mokslininkų ir puikių praktikų: doc. V. Barono, doc. P. Steponėno, prof. A. Venckausko, nuostabiausių vaikų ligų gydytojų ir daugelio kitų. Taigi, ligoninė turi labai senas tradicijas ir mokyklą: visi čia pradėję darbuotis turėjome iš ko mokytis, įsisąmoninome, kaip privalu dirbti tikram gydytojui, kokias vertybes puoselėti. Ir šiandien klinikoje jaučiama senoji ligoninės dvasia: pagarba mokytojams, pacientui, kiekvienam žmogui, dvasinė ramybė, pasitikėjimas medikais, pusiausvyra ir kartu itin darbinė atmosfera. Kad ir daug mokinių ar gydytojų iš mūsų išeina į kitas besikuriančias ligonines, mes nuolat atsinaujiname ‑ dirbame bei stiprėjame, o klinika ir toliau išlieka studentų, gydytojų rezidentų mokymo baze.
Malonu konstatuoti, kad mūsų ligoninėje per pastaruosius trejus metus gimė daugiausia naujagimių visoje Lietuvoje – beveik po 4000 tūkst. kasmet. Didžiuojamės, kad ligoninės rodikliai, t.y. ankstyvasis naujagimių mirtingumas bei labai mažų, neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, šiandien yra tokie patys kaip išsivysčiusių šalių atitinkami rodikliai, nepaisant to, kad naujagimiu šiandien įvardijame ne 1000 g, o vos 500 g svorio mažylį. Ir jam sugebame padėti išgyventi. To siekėme palaipsniui: 1964 m. klinikoje įkurtas pirmasis Lietuvoje neišnešiotų naujagimių skyrius, kurio iniciatorė buvo ilgametė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naujagimių skyriaus vedėja Kotryna Leokadija Jusionienė, palaipsniui formuota mokykla, rengti specialistai – gydytojai ir slaugytojos. Šiandien teikti kvalifikuotą pagalbą naujagimiams, ypač neišnešiotiems ir itin mažo svorio, turime puikiai dirbančią komandą bei darbo bazę: klinika renovuota, aprūpinta šiuolaikine aparatūra: dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, monitoriais, kurių pagalba sekame sunkios būklės naujagimius, diagnostikos aparatūra, naujais medikamentais, naujagimiams teikiame intensyviosios terapijos III lygio paslaugas. Mūsų ligoninėje gimė ir išgyveno pati mažiausia Lietuvoje naujagimė Rasa Marija, svėrusi 450 gramų. Visų ligoninės padalinių darbo koordinacija kuria gerą aplinką, kurioje labai saugu gimdyvėms ir vaikučiams. Tačiau mūsų gimdymo skyrius – ne tik sunkiai sergančiųjų oazė: čia atvyksta gimdyti ir sveikos, turinčios neaukštą rizikos laipsnį gimdyvės. Džiaugiamės, kad turime visas galimybes teikti visos šalies moterims visokeriopą pagalbą, nes mūsų tikslas ‑ sveikas vaikas ir sveika mama.
Galime pasidžiaugti ne vien tik praktika – klinikos darbuotojų pastangomis yra išleista ne viena knyga: „Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas“, „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“, parengtos akušerijos ginekologijos studijų programos.
Smagu, kad Naujagimių bei Gimdymo skyriai laikas nuo laiko atnaujinami, kadangi dalyvaujame Šveicarijos paramos Lietuvos gimdyvėms ir naujagimiams programoje, įsigysime naują, šiuolaikišką gydymo bei diagnostikos aparatūrą.“
Ligoninės Vaikų ligų klinikos dviejuose skyriuose gydomi vaikai, sergantys ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, įgimta reta genetine liga – cistine fibroze, įgimtomis ir įgytomis širdies, endokrinologinėmis ir virškinamojo trakto ligomis ir kt. Per metus ligoninėje gydoma iki 4000 mažųjų pacientų, vaikų reanimacijoje – per 500 vaikų ir suteikiama daugiau kaip 1500 ambulatorinių konsultacijų. Ligų diagnostikai ir diferencinei diagnostikai taikomi modernūs bakteriologiniai, virusologiniai ir imunologiniai tyrimo metodai, plačiai diegiama moderni polimerazių grandinių reakcija (PGR) pagrįsta diagnostika.
Klinikos vadovė dr. Odeta Kinčinienė prisipažįsta: „Džiaugiamės savo klinika, lygiai taip pat kaip didžiuojamės ligoninės istorija ir žmonėmis, kurie čia dirbo: prof. L. Steponaitiene, doc. P. Baubliu, doc. G. Lučinsku, mūsų dėstytojais doc. M. Rudzikiene, Nijole Tilindiene, doc. R. Urbonavičiene, doc. J. Sadausku, dr. I. Indrėjaityte, visą gyvenimą čia dirbusiu ir Lietuvos pediatrijos emblema tapusiu prof. habil. dr. A. Raugale.
Mūsų klinika iš kitų išsiskiria visų pirma tuo, kad į pacientą žvelgiame kaip į sergantį žmogų, ne tyrimų objektą. Svarbu ir tai, kad mūsų ligoninėje išlikusi inteligentiškoji medicina bei itin draugiškas medikų santykis su ligoniu. Vaikai, kurie klinikoje buvo hospitalizuoti ir kuriems vėl tenka gultis į ligoninę, iškart pageidauja vykti pas mus, ne kur nors kitur. Tai išskirtinis rodiklis.
Kalbant apie medicinos progresą taip pat turime kuo didžiuotis. Klinikoje veikia cistinės fibrozės, retos genetinės ligos, koordinavimo centras. Čia vaikai gydomi ir sekami visą gyvenimą. Smagu konstatuoti, kad mūsų klinikoje vaikai gydomi taip pat šiuolaikiškai, kaip ir kituose išsivysčiusių šalių centruose: naudojant moderniausią techniką – kompiuterinį spirometrą, vibracines liemenes, aparatūrą tirti vaikų prakaito elektrolitų koncentraciją ir kita. Nuolat turime labai daug darbo – pacientų, konsultuojamų ar hospitalizuojamų priėmimo ir skubios pagalbos poskyryje, skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo tris kartus. Nors tai didelė problema, tačiau taip pat pasitikėjimo mūsų klinika rodiklis. Galime pasigirti, kad iš viso Vilniaus ligoninių pas mus yra geriausios sąlygos vaikams hospitalizuoti ir gydyti: klinika renovuota, palatos izoliuotos, t.y. užkirstas kelią infekcijos plitimui. Turime savą virtuvę, kuo gali pasidžiaugti ne kiekviena gydymo įstaiga, o tai mums, ypač vaikams, sergantiems kai kuriomis ligomis, itin aktualu. O siekiamybė, kurios link sėkmingai einame – poliprofilinė pagalba Vilniaus miesto vaikams.
Smagu, kad mūsų klinikoje nuolat vyksta rezidentų mokymas, ji ir visa ligoninė aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje. „Pediatrijos praktikos vadovas“– naujausias vaikų ligų vadovėlis, parašytas Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos darbuotojų, tačiau sumanytas čia, penkiatomis „Vaikų ligos“, žurnalas „Pediatrija“ ‑ taip pat čia dienos šviesą išvydę ir periodiškai leidžiami kūriniai“.
Apie Vidaus ligų kliniką jos vadovė prof. hab. dr Danutė Kalibatienė pasakoja: „Mūsų klinika – tai keturių terapinio profilio skyrių ‑ Vidaus ligų, Nefrologijos ir hemodializės, Kardiologijos ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos funkcinis susivienijimas, atliekantis intensyvų diagnostinį, gydomąjį, mokslinį ir pedagoginį darbą. Daugiausia gydomų klinikoje pacientų serga sunkiomis komplikuotomis ligomis: miokardo infarktu, širdies ritmo sutrikimais, širdies nepakankamumu, plaučių, inkstų uždegimu, inkstų funkcijos nepakankamumu, sunkia mažakraujyste ir kitomis. Dažnam atvykusiam sergančiam keliomis ligomis pacientui tenka ir reanimacijos paslaugas teikti. Taigi, diagnostinis-gydomasis darbas sunkus, jo intensyvumas didelis. Nežiūrint to, mirtingumo rodikliai yra santykinai maži. Tai rodo gydytojų patirtį, gilias žinias, atsidavimą savo darbui bei pareigingumą. Kasmet klinikoje įdiegiami nauji tyrimo metodai, pritaikomos praktikoje Lietuvos gydytojų specialistų asociacijų rekomendacijos, naudojamasi moderniomis internetinėmis mokslo duomenų bazėmis. Turėdami naujausią diagnostinę aparatūrą, ligonius galime nuodugniai ištirti: atlikti endoskopinius, echoskopinius, izotopinius radiologinius, angiografinius tyrimus, turime galimybę plačiai naudotis kompiuteriniu tomografu. Mūsų kardiologai džiaugiasi gera funkcine diagnostika: atliekame krūvio elektrokardiografijos tyrimą, koronarografiją, taikome Holterio monitoravimą, stebime ligonio visos paros kraujospūdį, tiriame ne tik širdies kraujagysles, bet ir galvos smegenų, kaklo, inkstų arterijas. Klinikos stiprioji pusė – pirmasis Lietuvoje įkurtas Nefrologijos ir hemodializės skyrius, veikiantis jau 45 metus, ypatingas tuo, kad teikia trečiojo lygio sveikatos priežiūros paslaugas sergantiesiems inkstų ligomis. Malonu konstatuoti, kad skyriuje diagnozuojamos sudėtingiausios inkstų ligos, kurios gana neseniai net žinomos nebuvo. Nefrologijos skyriuje gydomiems pacientams, bendradarbiaujant su kitais skyriais, atliekamos procedūros: inksto biopsija ir trumpalaikių centrinės venos kateterių įvedimas kontroliuojant ultragarso įrangai, ilgalaikių dializės kateterių įvedimas kontroliuojant rentgeno aparatūrai, prieigos prie hemodializės formavimas: arterio-veninių fistulių, protezų formavimas. Hemodializės skyriuje per metus atliekama daugiau nei 7000 hemodializių, 20 proc. iš jų ‑ ligoninėje gydomiems pacientams, 15 proc. šių ligonių dializuojami per ilgalaikį dializės kateterį. Diagnozuodami ligas, klinikos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su chirurgijos, angiochirurgijos, urologijos, reanimacijos, invazinės angiologijos, radiologijos skyrių specialistais.
Malonu konstatuoti, kad mūsų gydytojai ne tik nuoširdžiai dirba, bet nuolat gilina žinias, stažuojasi šalies ir užsienio konferencijose, seminaruose, kursuose. Klinikoje kiekvieną savaitę rengiame profesinio tobulinimo seminarus, į kuriuos kviečiamės Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius. Taigi, sužinome naujausias mums rūpimas žinias apie įvairių ligų diagnostiką ir gydymą. Kasmet patys rengiame didelę respublikinę konferenciją kolegoms gydytojams, kur dalijamės savo klinikine patirtimi, darome pranešimus. Kasmet apibendriname mūsų klinikinio darbo rezultatus: rašome mokslinius straipsnius, kurie skelbiami ligoninės kasmetinių konferencijų spausdintinėje medžiagoje ‑ žurnale „Medicinos teorija ir praktika“.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokymo bazė, čia vizituoja, konsultuoja bei rengia konsiliumus VU profesoriai ir docentai. Tai įtakoja darbo kokybę. Vidaus ligų klinika yra medicinos studentų, internų, rezidentų praktinio rengimo bazė, kasmet čia mokosi šimtai studentų, 30-40 internų, keletas rezidentų.
Klinikos Vidaus ligų skyriuje kasmet gydoma per 11 000 ligonių, o Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ‑ iki 1500 pacientų. Paminėtinas faktas, kad pastarojo skyriaus gydytojai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti nepertraukiamą hemodiafiltraciją.
Kraujagyslių chirurgijos – kaip naujos chirurgijos specialybės, kelias prasidėjo būtent Vilniaus klinikinėje ligoninėje. Buvęs ilgametis Kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. hab. dr. Vytautas Triponis prisimena: „Nuo 1968-ųjų, kai mūsų ligoninėje prof. A. Marcinkevičiaus pastangų dėka, labai palaikant, žymiausiam Lietuvos chirurgijos puoselėtojui prof. Pr. Norkūnui, buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje kraujagyslių chirurgijos centras, pasiekėme didžiulę pažangą. Pradėję nuo paprastų kraujagyslių rekonstrukcinių operacijų, 1971-1980 m. darėme sudėtingas pilvo aortos ir vidaus organų arterijų operacijas, aortos lanko ir smegenis aprūpinančių arterijų rekonstrukcines operacijas. Sukūrėme chirurginių metodikų tolimosioms komplikacijoms po arterijų rekonstrukcinių operacijų gydyti, taip pat kraujotaką atkuriamųjų operacijų, kai užanka smulkiosios arterijos. Tokios operacijos buvo vienos pirmųjų Europoje ir pirmosios Tarybų Sąjungoje. Čia atliktos pirmosios Lietuvoje įgimtų kraujagyslių ligų operacijos, pirmosios nukirstos rankos replantacijos. Originalių operacijų, kurios vėliau tapo kasdieninėmis, mūsų centre buvo sukurta labai daug.
Didžiausia pažanga reiktų laikyti tai, kad šiandien gebame gydyti gerokai daugiau ir gerokai sudėtingesnių problemų turinčius ligonius. Mūsų veikla ir technologijos tiek ištobulėjo, kad sėkmingai gydome pacientus, kurie vadinti itin rizikingais ir kuriems anksčiau negalėjome padėti. Prieš 30 metų operuojamųjų ligonių amžiaus vidurkis buvęs apie 60-62 metai, šiandien išaugo iki 69-erių. Sėkmingai operuojame ir devyniasdešimtmečius. Kitaip tariant, išmokome, taikydami labai racionalius, gerai toleruojamus chirurgijos būdus. Didelę dalį operacijų, kurios žmogui buvo labai sunkios, pakeitėme neoperaciniu gydymu. Tai nauja sritis – endovaskulinė chirurgija. Reikia pripažinti, kad šiandien turime gerokai tobulesnę diagnostiką, tačiau klinikoje dirbantys itin patyrę, kruopštūs specialistai yra ne mažiau svarbus faktas. Tuo galime džiaugtis.
Mūsų ligoninė išugdė plataus požiūrio į pacientą gydytojus, mokančius įvertinti ne tik jo bendrą fizinę sveikatą, bet ir socialinius veiksnius. Tokią santykio su pacientu atmosferą kūrė mūsų mokytojai profesoriai A. Marcinkevičius, L. Laucevičius, Ch. Kibarskis, doc. S. Sutkienė. Šie gydytojai į ligonį žvelgė kaip į visumą, ne tik į vieną, „savąją“ sritį. Smagu, kad ši idėja klinikoje gyva iki šiandien. Verta pasakyti ir tai, kad medicina mūsų ligoninėje išliko humanitarė ‑ išlaikiusi ir gerbianti santykį su pacientu. To mes, tada jauni gydytojai, išmokome, to mokome savo mokinius.
Dar vienas svarbus ir paminėtinas faktas yra tas, kad mūsų klinika, buvusi vieninteliu mokymo centru, užaugino nemažai specialistų, kurie vėliau patys įkūrė naujas klinikas Klaipėdoje, Santariškėse, Greitosios pagalbos ligoninėje. Taigi parengėme specialistų visai Lietuvai.
Džiugu konstatuoti, kad mūsų klinika yra mokslo rojus rezidentams: per penkerius metus čia jie įvykdo gana intensyvią Europos Sąjungos patvirtintą programą: labai daug išmoksta, daugeliui operacijų asistuoja, daug patys atlieka. Smagu, kad nemažai rezidentų pasilieka pas mus dirbti.
Unikalūs esame ir tuo, kad pacientams iš tolimesnių Lietuvos vietovių, ypač iš kaimų, nesudarome jokių eilių”.
Šiandien 1-ajame ir 2-ajame Angiochirurgijos skyriuose daromos visos šiuo metu pasaulyje atliekamos kraujagyslių operacijos. Per metus atliekama per 1200 operacijų, iš jų apie 600 ‑ pilvo aortos ir jos šakų rekonstrukcinės operacijos ‑ daugiausia visoje Lietuvoje.
Chirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos klinikos sudėtyje esančiuose Dienos ir Abdominalinės chirurgijos, Urologijos bei Anesteziologijos chirurgijos ir reanimacijos skyriuose atliekamos onkologinės storojo žarnyno dalių pašalinimo operacijos, operuojami ligoniai, sergantys onkologinėmis virškinamojo trakto ligomis, diabetine angiopatija, operuojama skydliaukė, apatinių galūnių varikozė, persodinama oda ir kt. Apie 50 procentų operacijų atliekamos, naudojant minimalios invazijos į organizmą chirurgijos techniką
Naujasis 20 lovų Dienos chirurgijos skyrius, įrengtas pagal europinius reikalavimus, – ligoninės pasididžiavimas. Operacinėse, kurios yra aprūpintos naujausiomis technologijomis, atliekamos traumatologinės, kraujagyslių chirurgijos, urologinės, bendrosios ir pilvo chirurgijos operacijos ne vien klasikiniu būdu, bet ir naujausia laparoskopine ir artroskopine įranga bei lazerine operavimo aparatūra.
Klinikos vadovas dr. Audrius Gradauskas prisipažįsta: „Chirurginė klinika – mūsų mokytojo, profesoriaus Prano Norkūno tradicijų perėmėja. Esame seniausia šiuo metu dirbanti chirurginė ligoninė Vilniuje, teikianti skubią ir planinę pilvo organų chirurginę pagalbą. Iš kitų panašaus profilio klinikų išsiskiriame tuo, kad labai plačiai taikome minimaliai invazines chirurgines intervencijas. Laparoskopiniu būdu operuojame kai kurias išvaržas (šių operacijų Vilniuje čia atliekame daugiausia). Tokiu pačiu būdu užsiuvame opas, šaliname kai kuriuos skrandžio, žarnyno auglius. Laparoskopinė apendektomija tapo mūsų „standartine“ operacija. Pradėję atlikti daugiau minimaliai intervencinių operacijų, nemažai ligonių operuojame Dienos chirurgijos centre. Kadangi čia pacientai hospitalizuojami iki 48 valandų, jų rotacija yra didelė.
Klinikos urologai taip pat atlieka ganėtinai daug minimaliai invazinių laparoskopinių operacijų: šalina akmenis iš tulžies latakų, inkstų geldelių ar visą inkstą, sergantiesiems onkologinėmis ligomis, atlieka plastines inkstų geldelių operacijas. Galime pasidžiaugti, kad pirmieji Lietuvoje pradėjome daryti retroperitoneoskopines ureterolitotomijas, t.y. akmenų iš šlapimtakių šalinimą. Šia tema mūsų gydytojas dr. D. Šilinis parengė ir apsigynė daktaro disertaciją. Taigi, visos minimaliai invazinės procedūros, kurios yra atliekamos Lietuvoje, atliekamos ir mūsų urologų, vadovaujamų gydytojo Edmundo Štarolio: transuretinė prostatos rezekcija, šalinant akmenis iš šlapimtakių, trankutaninis įėjimas į inksto geldelę, perkutaninė nefrolitotripsija ‑ akmenų suskaldymas ir pašalinimas. Tulžies pūslės akmenligės operacijos – kasdienė mūsų duona, nors nemažai atliekame skydliaukės ir paratiroidinių liaukų operacijų. Smagu pasigirti, kad 2012 m. pirmieji šalyje atlikome urachuscistų pašalinimo operaciją. Kadangi ligoninėje turime angiochirurgų, subūrę jungtinę brigadą galime atlikti ir sudėtingesnes, didesnės apimties operacijas. Glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis gastroenterologais, endoskopuotojais, kurie šiandien ne tik atlieka tyrimus, bet ir sustabdo įvairius kraujavimus iš opų, taigi nereikia žmogaus operuoti. Gastroskopo pagalba yra pašalinami akmenys iš tulžies latakų, atliekamos paliatyviosios operacijos. Ta kryptimi einame tolyn. Tenka atlikti nemažai pilvo ligų onkologinių operacijų, ypač ligoniams, kurių liga komplikuota.
Smagu, kad mūsų klinikoje praktiką atliekantys chirurgai ir urologai rezidentai bei internai čia turi puikias galimybes savarankiškai dirbti, tad daugelis prisimena mus geru žodžiu. Galime pasidžiaugti, kad mūsų klinikos gydytojai kas keleri metai parengia disertacijas.“
Chirurgijos ir urologijos operacinėje yra 5 operacinės salės. Per metus čia atliekama iki 2700 operacijų.
Naujas padalinys ‑ daugiau paslaugų pacientams
2012 metų vasarą Vilniau klinikinės ligoninės filialu tapo Antakalnio ligoninė. 1966 m. įkurta daugiaprofilinės ligoninės, turinčios ir savo polikliniką, stacionaras šiandien teikia: kardiologijos, vidaus ligų diagnostikos, neurologijos, nefrourologijos, dienos chirurgijos, litotripsijos, medicininės reabilitacijos paslaugas. Paminėtina, kad ligoninėje veikiantis Vaikų alergologijos skyrius yra vienintelis šalyje.
Dar vienas gydymo įstaigos išskirtinumas ‑ peritoninės dializės (įsiuvami PD kateteriai, ligoniai apmokomi atlikti peritoninę dializę tiek rankiniu, tiek aparatiniu būdu) visiems šalies ligoniams. Ši procedūra atliekama tik Antakalnio filiale ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Filialo Hemodializės skyriuje atliekama per 7000 hemodializių per metus.
Ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, be pirminės sveikatos priežiūros, kurią atlieka gydytojų komanda ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros tarnybos, dirba gydytojai konsultantai: okulistai, otorinolaringologai, neurologai, endokrinologai, dermatologai, kardiologai, darbo medicinos gydytojas, nefrologas, urologai, reabilitologai. Taip pat veikia Respublikinis alergologijos centras, kuriame specialistai konsultuoja ligonius iš visos respublikos. Epileptologijos kabinete konsultuojami ligoniai ir atliekamas visų Vilniaus apskrityje sergančių epilepsija ligonių stebėsena.
Stipri diagnostinė bazė ‑ Rentgenodiagnostikos, Instrumentinės diagnostikos (echoskopijų ir endoskopijų) ir Klinikinės fiziologijos skyriai – suteikia galimybes teikti pacientams kokybiškas ir šiuolaikiškas paslaugas bei neretai užbėgti ligai už akių. O tai medicinoje yra svarbiausia.
