„Pažeidimo laipsnis priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus naudoja alergizuojančią medžiagą, kaip stipriai jis linkęs į alergiją ir kokia alergeno koncentracija. Jei alergeną žmogus naudoja retai ir nedidelėmis koncentracijomis, alergija gali ir nekilti. Kad atsirastų alerginė reakcija, turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Tiesa, vieniems prireikia keleto metų, o kitiems užtenka ir kelių mėnesių. Kuo didesnė alergizuojančios medžiagos koncentracija, tuo trumpesnis laikas, per kurį atsiranda lėto tipo alergija.
Žmonės dažnai nesupranta, kas jiems sukelia alergiją, tačiau yra galimybė išsitirti, kokiai cheminei medžiagai žmogus alergiškas. Ant odos užklijuojami odos lopo mėginiai su tam tikromis medžiagomis (dvi dienas laikomi, po to dvi dienas vertinamos reakcijos). Kartais daromi tyrimai ir su netoleruojamų priemonių medžiaga, todėl, esant problemų, visada verta išsaugoti pakuotę, kosmetinių medžiagų likučius“, - pasakojo A. Astrauskaitė.
Paklausta, ar natūralios priemonės sukelia mažiau alerginių reakcijų, medikė patarė jas rinktis taip pat atsargiai. Jeigu žmogus serga šienlige ir naudoja augaliniu pagrindu pagamintas priemones, kurių sudėtyje yra medaus, bičių pikio, ramunėlių ir pan., jos taip pat gali išprovokuoti alergiją.
Beje, higienos priemonės gali sudirginti ne tik odą. Jei žmogus turi alerginę slogą ar bronchų astmą, jo gleivinės yra labai jautrios, todėl bet koks aštresnis kvapas (skalbimo priemonių, lako, kvepalų, tabako ir pan.) gali sukelti reakciją kaip į chemikalą. Ir nors tai nėra alerginė reakcija, į aštresnius, didesnės koncentracijos kvapus žmogus gali reaguoti ir sloga, ir čiauduliu, ir kosuliu, ir net dusuliu.
Dažniausios medžiagos, kurių geriau vengti
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė išvardino keletą medžiagų, į kurias, skaitant šampūnų sudėtį, reikėtų atkreipti dėmesį ir vengti.
Kvapiosios medžiagos (perfum, fragrance) naudojamos daugelyje kosmetikos priemonių. 95 proc. kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą. Šios medžiagos prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą ir dėl savo ypatingo patvarumo bei savybės biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, motinų piene. Taip pat pavojingi muskuso junginiai (musk xylene, musk ketone, cashmeran, traseolide, galaxolide, tonalide).
Ftalatai naudojami ypač dažnai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas. Jie neigiamai veikia vyrų vaisingumą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
Triklozanas – antibakterinės medžiagos, kurios taip pat naudojamos gaminant dantų pastą, servetėles, muilą, kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.
Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo) randami kone visur – kremuose, šampūnuose ir t. t. Šie konservantai lengvai prasiskverbia į organizmą per odą ir ardo endokrininę sistemą, sukelia alergiją. Fenoksietanolis, dažnai naudojamas kaip pakaitalas parabenams, ne mažiau kenksmingas: naudojant jį ilgą laiką pastebimas dirginimas, ši medžiaga yra neurotoksiška, alergizuojanti.
Formaldehidas ir medžiagos, kurių gamybos metu susidaręs formaldehidas lieka kaip priemaiša (pvz., benzylhemiformal, 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol, 5-bromo-5-nitro-1,3-dioxane, diazolidinyl urea, Imidazolidinyl urea, Quaternium-15, DMDM Hydantoin) yra kancerogenas, dirgina gleivinę ir odą, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją.
Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti ir putojimą sukelianti priemonė. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.
Propilenglikolis naudojamas šampūnuose, losjonuose nuo saulės, kūno losjonuose kaip drėkinanti medžiaga. Jis gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę, yra siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais.
„Kuo daugiau pavojingų cheminių medžiagų patenka į organizmą, tuo labiau tikėtina, kad jos paveiks sveikatą. Todėl svarbu, jei įmanoma, sumažinti sąlytį su tokiomis medžiagomis. Kita vertus, taip pat svarbu neapsigauti, kai etiketėje nurodoma, kad šampūnas yra natūralus tik dėl to, kad šampūno sudėtyje yra natūralių medžiagų. Mat gali būti viena natūrali medžiaga, o įvairūs priedai – tos pačios išvardintos pavojingos medžiagos. Taigi būtina atidžiai nagrinėti sudėtį. Dažnai gamintojas sudeda žvaigždutes prie medžiagų, kurios yra natūralios kilmės. Taip pat patikimu ekoženklu (pvz., Europos Sąjungos - Gėlė, Šiaurės šalių - Gulbė) pažymėtose priemonėse gali būti ir sintetinių medžiagų, tačiau nebus pavojingų cheminių medžiagų dedama specialiai (tokios medžiagos gali atsirasti tik kaip priemaišos t. y. jų kiekis bus minimalus)“, - teigė ekspertė.
Inga Saukienė
