Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinika – ypatinga. Ji siejama su Lietuvos kraujagyslių chirurgijos ištakomis. Čia sukurtos ir ištobulintos diagnostikos, chirurginių bei endovaskulinių operacijų metodikos pasklido po vėliau visoje Lietuvoje įkurtus daugelyje kraujagyslių chirurgijos centrų.
Šiuo metu klinikoje – permainų metas: keičiasi chirurgų kartos, į savo mokytojų vietą prie operacinių stalų stoja jų mokiniai, kurie stengiasi puoselėti geriausias šios ligoninės tradicijas: nuosekliu darbu įgytą profesinį meistriškumą, nuoširdų kolegiškumą ir jautrų dėmesį pacientams.
Dar prieš porą dešimtmečių bet kokia kraujagyslių operacija reiškė nemenkus pjūvius ir ilgą gydymosi laiką, nebuvo tokių dalykų kaip angioplastika, rentgenoangiografija, lazerių chirurgija, skleroterapija. „Buvo atviroji chirurgija, kuri duoda greitą akivaizdų rezultatą ir palyginti ne daug kainuoja valstybei, - sako Kraujagyslių chirurgijos klinikos vedėjas medicinos mokslų daktaras gydytojas kraujagyslių chirurgas Raimundas Vaitkevičius. – Būta tokių nuomonių, esą, chirurgams nebūtini kokie nors ypatingi instrumentai ar technologijos – jų darbas rankomis.“
Modernios technologijos – operacinėje
Tačiau vis didesne vertybe tampa laikas. Pacientas nori kuo greičiau pasveikti ir grįžti į savo įprastinį gyvenimą. Keičiasi ir chirurgija. Pereinama prie šiuolaikinių operacijų – tausojančių, minimaliai traumuojančių. Kiekvienas chirurgas ne tik nori, bet ir privalo dirbti sparčiai ir kvalifikuotai, operuoti savarankiškai, o ne asistuoti kolegai, nes daugelį pagalbinių veiksmų gali atlikti prietaisai. Šiuolaikinėje venų chirurgijoje plačiai taikomi lazeriai, o arterijų – endovaskulinis gydymas. Neseniai Kraujagyslių chirurgijos klinikos chirurgai atliko modernią, ir, gal būt, pirmąją Lietuvoje, operaciją: klubinių arterijų rekanalizaciją iki pat pilvinės aortos, prieš tai vienmomentiškai endarterektomavus šlauninę arteriją instrumentų prieigai, paprasčiau tariant, mažai traumatišką klubinių arterijų atkimšimo operaciją. Tokiu būdu žmogus išvengė ne tik pilvo sienos prapjovimo, bet ir dirbtinės kraujagyslės implantacijos, paprastai reikalingos, apeiti kliūtis, esančias klubinėse arterijose. „Nors neturint specialių hibridinių operacinių tokias modernias operacijas daryti nėra paprasta, mes stengiamės dirbti pagal šiuolaikinius kraujagyslių ligų gydymo standartus ir gaires, kurias pasauliniuose kongresuose pristato išsivysčiusių šalių kraujagyslių chirurgijos draugijos, dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, vykstame į stažuotes inovacijas nuolat diegiančiose Europos ir Amerikos klinikose. Manau, jog tai yra svarbu – žengti su pasauliu. Kol kas mūsų valstybėje įrengti hibridinę operacinę yra sudėtinga, vien vienos angiografinės sistemos kaina – nuo trijų milijonų, o kur dar visa kita įranga, reikalinga šalia jo. Tačiau tikimės, jog ateis laikas, kai ir mes galėsime dirbti moderniose operacinėse, tuomet bus svarbu turėti tam parengtų specialistų,“ - įsitikinęs klinikos vadėjas. - Pasaulyje kraujagyslių chirurgija eina link to, kad ateityje neturėtų likti vien tik atvirųjų operacijų. Jau dabar daugelyje vakarų šalių ligoninių įprastinių operacinių vietoje veikia taip vadinamos hibridinės operacinės su radiologine įranga, kuriose atvirosios operacijos daromos tik prieigai, tai yra, tam, kad būtų galima atlikti nuotolines endovaskulines procedūras, - sako dr. R. Vaitkevičius. - Ir pas mus jau daromos tokios operacijos. Vietoje to, kad kaip iki šiol, operuojant pilvinės aortos aneurizmą, dideliu pjūviu būdavo prapjaunamas pilvas, dėl to gerokai užtrukdavo pati operacija ir pooperacinis laikotarpis, dabar nedideliais pjūviais kirkšnyse parengiama prieiga prie arterijų, per kurias įvedami tam tikri įtaisai, uždaru būdu kraujagyslėse atliekantys tai, kas būtų daroma per atvertą pilvo sieną.“
Aneurizma gali būti lemtinga
„Lietuvoje per metus vidutiniškai atliekama apie 150 chirurginių operacijų dėl pilvinės aortos aneurizmos, iš jų apie 40 – skubia tvarka dėl plyšusių aneurizmų, kurių mirštamumas 2013 m. buvo 50 nuošimčių; tuo tarpu, ligą gydant prevenciškai, mirštamumas po planinių operacijų tesiekė vos 1,7 nuošimčių, - akivaizdu kaip yra svarbu aneurizmas anksti diagnozuoti ir laiku gydyti“,- šalies kraujagyslių chirurgų patirtį pristatė dr. R. Vaitkevičius.
Palyginus pagal gyventojų skaičių, kitose Europos šalyse planinių aortos aneurizmų operacijų atliekama kur kas daugiau . Problema, jog ši vyresnio amžiaus žmonių (daugiausia – vyrų) liga dažniausia laiku nediagnozuojama, o Pilvinei aortai plyšus, žmogus neretai numiršta nespėjęs pasiekti gydymo įstaigos. Nors aneurizma didele dalimi siejama su paveldėjimu, žmogaus gyvenimo būdas, žalingi įpročiai (ypač rūkymas), aukštas kraujospūdis, padidintas cholesterolis gali lemti aortos išsiplėtimą ir žmogaus žūtį. Šią tyliai besivystančią ligą būtina dažniau prisiminti ne tik patiems žmonėms, bet ir šeimos gydytojams, nes aortai plyšus, žmogus nukraujuoja ir miršta per kelias valandas, nespėjęs pasiekti specialistų.
“Blogiausia, kad aneurizma vystosi be jokių simptomų – aorta gali būti dvigubai ar net trigubai išsiplėtusi, susidaro pulsuojantis maišas, kuriame cirkuliuoja kraujas, tačiau stambesnis žmogus to gali net nejausti. Lieknesnis tą pulsavimą gali pajausti ir iš viršaus, padėjęs ranką skrandžio duobutės srityje, - sako kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas. - Nustatyti aneurizmą nėra sudėtinga, atlikus pilvo echoskopiją. Plyšus aneurizmai, žmogus, prieš netekdamas sąmonės, pajunta stiprų skausmą nugaroje ar kitoje netoliese esančioje srityje, priklausomai nuo aneurizmos plyšimo vietos. Dažniausiai mirštama, taip ir neišsiaiškinus tikrosios priežasties, nes ligonio nespėjama atvežti į ligoninę, kurioje operuoja kraujagyslių chirurgai.“ Atviros operacijos metu aneurizma prapjaunama ir jos vietoje įsiuvama dirbtinė kraujagyslė – kraujas teka nauju keliu, ir aneurizma daugiau nesiplečia. Gyd. T. Baltrūnas pasakoja apie neseniai operuotą ligonį, kuriam didelę – 9 cm diametro - pilvo aortos aneurizmą aptiko nefrologai. Ligonis kreipėsi dėl inkstų nepakankamumo, tačiau dializės jam nuspręsta dar neskirti. Tikimybė, kad tokio dydžio ir vis dar didėjanti aneurizma gali plyšti per metus siekia per 60 proc.„Atvira operacija šiam ligoniu netiko dėl gausios gretutinės patologijos, liko endovaskulinė, - sako gyd. T. Baltrūnas.
Endovaskulinės operacijos metu rentgeno kontrolėje nuotoliniu būdu į aortos spindį implantuojamos kraujagyslės pakaitalas - specialus stentas, kuris iš vidaus pritvirtinamas prie aortos sienelių. Aneurizma išjungiama iš kraujotakos sistemos, ir plyšimo rizika išnyksta. „Po šios operacijos pacientą jau kitą dieną galima išleisti iš ligoninės. Operacijos trūkumas, jog kasmet tenka atlikti kompiuterinę tomografiją ir tikrinti, ar nepasislinko stentas, - sako gyd. T. Baltrūnas. – Todėl vyresnio amžiaus pacientams dažniau dedamas stentas, o jaunesniems labiau rekomenduotina atvira operacija.“
Nuo kojų iki... galvos
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė - vienintelė valstybinė įstaiga, kur venas galima operuoti lazeriu. Ši technologija įdiegta Dienos chirurgijos skyriuje, kurio vedėjas med. dr. Narimantas Markevičius vienas pirmųjų pradėjo tokias operacijas. Tai modernu, operacijos gerai pavyksta, pacientams nereikia užsibūti gydymo įstaigoje. Jos populiarios tarp savo sveikata ir išvaizda besirūpinančių moterų. Todėl šis metodas sparčiai įsisavinamas privačiose klinikose bei ambulatorinėje praktikoje ir kosmetologijoje.
Tačiau išsiplėtusios venos – dar ne pats blogiausias dalykas, kuris gali ištikti, jeigu laiku nesikreipiama į gydytojus. Jau nekalbant apie begalinę ir nereikalingą kantrybę ligonių, kurie pas kraujagyslių chirurgus patenka su milžiniškomis trofinėmis venų opomis, dar pavojingiau, kai opos atsiveria dėl arterinės kraujotakos sutrikimų, gangrenuoja pirštai. Vienas ankstyvųjų kojų arterijų užsikimšimo požymių – raumenų skausmas vaikštant. Tai senyvesnio amžiaus žmonių problema. Jie nesiskundžia, manydami, jog taip ir turi būti – paėjus 100 ar 200 metrų, koją sukausto stiprus skausmas, kuris praeina šiek tiek pastovėjus. Žmonės užsiima savigyda, vaikšto pas įvairius gydytojus, tačiau tikroji tų skausmų priežastis – kraujotakos nepakankamumas kojų raumenyse. Padėti gali tik kraujagyslių chirurgai.
„Aterosklerozė pakenkia viso organizmo kraujagysles. Jeigu kojoje nustatome arterijų patologiją, reikia tikrinti ir širdį dėl krūtinės anginos, ir kaklo kraujagysles dėl aterosklerozinio pakenkimo, kurio vienintelis požymis gali būti taip vadinamieji praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, - sako dr. R. Vaitkevičius. - Jeigu liga progresuoja, žmogui gresia insultas, infarktas.“ Kuo kaklo kraujagyslių patologija pavojingesnė už širdies kraujagyslių patologiją? Bėda ta, kad širdies kraujagyslių aterosklerozė pasireiškia aiškiau – žmogus ima dusti sparčiau paėjęs, sunkiau padirbėjęs, o Miego arterijos užanka „tyliai“, dažnai be jokių simptomų. Netgi kritiniu atveju išgyvenus, nuo miokardo infarkto pasveikstama, o insultas dažniausia reiškia paralyžių ir neįgalumą.. Jeigu žmogus patyrė staigų galvos svaigimą, vienos pusės rankos ir kojos tirpimą, trumpalaikį apakimą viena akimi, tai – rimti signalai, kad gali reikėti skubios kaklo kraujagyslių operacijos.Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendimus priima specialistai. Šeimos gydytojai pirmiausia turėtų nukreipti pas neurologą, ir tik po to pas kraujagyslių chirurgą.
„Pasaulyje vykdoma daug įvairių širdies ir kraujagyslių profilaktikos programų, Lietuvoje jų taip pat esama, galima pasidžiaugti, jog didžiuosiuose miestuose jau galima stebėti ir teigiamų jų rezultatų, - sako dr. R. Vaitkevičius. - Tačiau tiesa yra tokia, kad žmogaus sveikata didžiausia dalimi priklauso nuo jo paties: nuo to, kaip jis gyvena, kaip maitinasi, kiek laiko skiria aktyviai veiklai. Paprasčiausias vaikščiojimas – geriausia ir nieko nekainuojanti kraujagyslių susirgimų profilaktikos priemonė. Reikia tik, kad kiekvienas išmoktume vertinti tai, kas brangiausia – sveikatą.“
Valentina Jakimavičienė, "Lietuvos žinios"
