Žymaus angiochirurgo prof. Vytauto Triponio duomenimis, mūsų šalyje sergančių trofinėmis opomis yra nuo 8 iki 10 tūkst. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 70–90 proc. atvejų jų atsiradimą lemia kraujagyslių ligos. Nepaisant to, kad yra įvairių modernių šiuolaikinių gydymo metodikų, trofinių opų gydymas vis dar išlieka brangus ir ilgai trunkantis. Išeitis – ne kentėti, bet laiku kreiptis į kvalifikuotus specialistus. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių klinikoje trofinės opos sėkmingai gydomos visame pasaulyje taikomu vadinamuoju „shave“ metodu.
Prieš metus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vykusioje 7-ojoje tarptautinėje flebologų mokslinėje–praktinėje konferencijoje pasaulinio garso chirurgai iš Vokietijos ir Austrijos dalijosi trofinių opų gydymo patirtimi su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano gydytojais. Kai kuriems šioje konferencijoje dalyvavusiems angiochirurgams vokiečių kolegų pristatytos kojų venų negyjančių žaizdų gydymo metodikos, vadinamos „shave“ (angl. – skusti, drožti) buvo naujiena, tačiau tik ne lietuviams. Vokietijos chirurgai buvo maloniai nustebinti aukštos lietuvių kolegų, jau senokai šiuo metodu sėkmingai gydančių trofines opas, kvalifikacijos.
„Opa – tai venų arba arterijų patologijos komplikacija, todėl sėkmingai gali būti gydoma tik tuomet, kai pašalinamos jos priežastys: išoperuojamos sergančios venos arba jeigu tai arterinė opa – kojoje atstatoma arterinė kraujotaka. Vokiečių angiochirurgai ištobulino apie 1995 – uosius metus atsiradusį radikalaus trofinių opų gydymo metodą, - pasakoja med. dr. Tomas Janušauskas, 2-o Angiochirurgijos skyriaus vedėjas. - Specialiu prietaisu nuimamas plonas paties paciento sveikos odos, tarkime, nuo šlaunies, viršutinis sluoksnis, iš kurio daromas perforuotas tinklelis. Paskui jis persodinamas ant opos, kuri prieš tai labai kruopščiai išvaloma, tiesiog „nuskutama“ iki fascijos, kad joje neliktų uždegimo apimtų audinių, atnaujinami opos kraštai, odos tinklelis fiksuojamas ir keletui dienų paliekama. Po to tvarsčiai keičiami kas 2 -3 dienas. Svarbiausias dalykas – tinkama žaizdos priežiūra, švara ir lovos režimas. Pacientas gali atsikelti, tačiau tik tiek, kiek būtina. Visą likusį laiką būtina gulėti, kad koja nebūtų apkrauta. Mes jau keletą metų atliekame tokias operacijas, kurių rezultatais galime pasidžiaugti jau po 3 – 4 savaičių.“
Nors atrodytų, jog informacijos šiuolaikiniams žmonėms nestinga, tačiau gydytojams ne taip retai tenka susidurti su pacientais, kurių kantrybe ir pakantumu skausmui lieka tik stebėtis. Keisčiausia, jog pacientų, sergančių trofinėmis opomis, atvyksta ne tik iš socialiai apleistų periferinių vietovių, bet ir iš Vilniaus. Opų pradžia – užleisti, negydomi venų uždegimai, kurie komplikuojasi odos tamsėjimu, sklerotiniais sukietėjimais. Kartais netgi per menkus pažeidimus į juos patekus infekcijai, prasideda uždegimai ir opėjimai. Esama nemažai žmonių, kurie mano, jog tie dalykai – neišvengiami: „Tokios buvo ir mano mamos kojos, vadinais, tokia pat ir mano lemtis,“ – girdime sakant. Apie opas sklando įvairių mitų, kai kada jos „tebegydomos“ įvairiomis žolelėmis ir netgi užkalbėjimais. Natūralu, jog tokiomis priemonėmis „gydytą“ pacientą ligoninėje teks gydyti ilgai, sudėtingai ir brangiai.
Dr. Tomo Janušausko nuomone, trofinės opos – tai dažniausia begalinės ir tikrai nereikalingos žmonių kantrybės pasekmė. „Kraujagyslės - tai indai, kuriais visas mūsų organizmo ląsteles pasiekia deguonis ir maisto medžiagos. Tačiau kaip ir bet kokių indų, kraujagyslių sienelės ilgainiui užsiteršia, o jų spindis gali susiaurėti arba ir visai užakti. Tai – ne tik žalingų įpročių, nesveikos mitybos, netinkamo gyvenimo būdo, bet ir genetinio polinkio pasekmė, - sako gydytojas. – Vieno ašuoniasdešimtmečio kraujagyslės beveik sveikos, nors jis ir nepasižymi sveikuolišku gyvenimo būdu, o kitas dar keturiasdešimties nesulaukęs, patenka į ligoninę su užakusia klubine arterija, tai yra, serga liga, būdinga dvigubai vyresniems. Kodėl? Viena iš priežasčių – minėtas vyras kasdien surūko po du pakelius cigarečių. Kai žmogaus klausi, kodėl jis pats naikina savo sveikatą, atsako, jog žino, kad elgiasi negerai, bet neturi valios liautis... Todėl ir sakau pacientams: sirkite tik savo liga, nesilyginkite su palatos kaimynu. Jo diagnozė gali būti tokia pat, tačiau kiekvienas žmogus gyvena ir serga skirtingai. Kraujagyslių ligos – ne tik ilgalaikių gyvenimo būdo klaidų, bet ir daugelio kitų susirgimų: aukšto kraujospūdžio, viršsvorio, diabeto ir kt. pasekmė. Žmonės į mūsų skyrių sugrįžta ne kartą. Turime kalbėti ne apie galutinį išgydymą, bet apie ligos progresavimo sulėtinimą: operacija, gydymu, rizikos faktorių eliminavimu – visomis priemonėmis, padedančiomis sulėtinti ligos progresavimą. Netgi tuo atveju, kai dėl užleistos kraujagyslių ligos žmogus netenka vienos kojos, būtina daryti viską, kad pavyktų ilgiau išlaikyti kitą.“
