Ligoninė jau patyrė 3 reorganizacijas: VšĮ Sapiegos ligoninės prijungimą prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, po to jos atjungimą ir Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės prijungimą prie VMKL. Jos visos atnešė tik finansinius nuostolius. Už VšĮ Sapiegos ligoninę buvo atiduota 4 mln. skola, sumokėtos išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams, už perduotą neveikiantį tomografą, kainuojantį 600 tūkst. litų, dar ir dabar mokamas lizingas kiekvieną mėnesį po 20 000 litų. Antakalnio ligoninės galimybių studija, turėjusi pagrįsti prijungimo naudą, iki šiol neatlikta. Visa tai rodo, pabrėžė Direktorius, kad visos reorganizacijos buvo vykdomos neturint nei ekonominio, nei socialinio, nei, pagaliau, moralinio pagrindo.
Profesinių sąjungų lyderis E. Pabarčius sakė, kad nė viena įstaiga neprieštarauja protingam procesui, tačiau jungimo veiksmas turi būti pagrįstas ekonomine nauda. Niekas iki šiol nėra parengęs jokio ekonominio šios reorganizacijos pagrindimo. „O mes turime blogą tokių reorganizacijų patirtį – ligoninė prarado milijonus litų, kurie buvo nukreipti skoloms dengti, vietoj to, kad būtų padidintos medikų algos“.
Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius išreiškė nuomonę, kad „restruktūrizacija savaime nėra nei geras, nei blogas dalykas. Svarbu, dėl ko jis daromas. Kur pagrindimas? Jo nematėme. Kolektyvas gyvena nuolatiniame strese. Tai atsiliepia sveikatai, tai kenkia įstaigai, atsisako ateiti nauji darbuotojai, nes ateitis – neaiški. Mūsų pacientai – ypatingai jautrūs, jiems reikalingos ypatingos sąlygos. Įstaigos bendruomenė ir ligoninės pacientai jaučia nestabilumą ir nežinomybę dėl ligoninės ateities. Vilniaus klinikinė ligoninė ir Vilniaus psichikos sveikatos centras - skirtingo tipo ligoninės ir jų sujungimas yra absoliučiai neracionalus“.
Psichikos sveikatos centro psichiatras doc. A. Germanavičius sakė, jog labai svarbu turėti bendrą viziją ir nuomonę šiuo klausimu, o ne veikti pripuolamai. Vasaros g. 5 įsikūrusi ligoninė yra unikalus paslaugų teikimo centras, turintis itin senas ir labai geras tradicijas, pelniusi didelį pacientų pasitikėjimą, yra universitetinė mokymo bazė. „Tai suardžius, kiltų grėsmė gydymo procesui. Nėra aišku, kaip pasikeitus įstaigų struktūrai, pasikeis jų valdymo modelis“, išsakė nerimą doc. A. Germanavičius.
VMKL Gydymo tarybos pirmininko gydytojo E. Štarolio nuomone, „pagrindinė šios priešpriešos priežastis yra ta, kad Savivaldybė žiūri į nekilnojamojo turto valdymą, o mes - į ligonių srautų ir gydymo valdymą. Lieka apgailestauti, kad nėra sveikatos sistemos politikos tęstinumo, viskas daroma skubotai, neįvertinus galimų pasekmių. Valdžios institucijoms derėtų patvirtinti sveikatos sistemos strategiją bent 10 metų. Ir jos nekaitalioti. Mes tampame politikos ir tokių permainų įkaitais, o tai atima galimybę ligoninei skirti lėšų naujų medicinos technologijų įsigijimui.“
Išklausius nuomones, susitikimui vadovavusi Tarybos narė R. Vanagaitė pasiūlė sudaryti bendrą darbo grupę iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, iš abiejų ligoninių atstovų, ekspertų, kuri parengtų išsamią galimos pertvarkos studiją. Būtina galvoti apie pacientus ir jų teises gauti tinkamą bei saugų gydymą. Tokios „reorganizacijos“ – tik politiniai žaidimai, toli gražu neprisidedantys prie stabilaus gydymo proceso užtikrinimo ir pacientų sveikatos išsaugojimo.
