Suaugusiųjų tarpe embrioninio šlapimo latako įgimtos anomalijos yra retos, o jų diagnostika – paini. Pacientas dažniausiai skundžiasi skausmu pilvo apačioje arba šlapiuojančia bamba. Pasak dr. A. Gradausko, šių šlapimo latakų patologijų priežastys nėra žinomos ir pabrėžia, jog tai tiesiog vystymosi sutrikimas. Urachus yra embrioninis šlapimo latakas, kuris jungia šlapimo pūslę su bambos žiedu. Maždaug trečią-penktą nėštumo mėnesį jis pradeda užakti ir kai kūdikis gimsta, lieka tik tam tikra jungiamojo audinio raukšlė. Labai retais atvejais dėl blogo vystymosi kai kuriems naujagimiams atsiranda jungtis tarp šlapimo pūslės ir bambos, todėl jam gali per bambą bėgti šlapimas. „Žmonės dažniau žino šį sutrikimą kaip „šlapiuojančią bambutę“ dėl neužakusio šlapimo kanalo; kartais jis surandėja, tačiau būna atvejų, kai reikia gydyti ar net operuoti, šalinti bambą su visu latakėliu. Būna atvejų, kai išsivysto šlapimo pūslės maišinis išsiplėtimas, vadinamas divertikulu. Vėžiniai susirgimai jame pasitaiko itin retai, maždaug vienam žmogui iš penkių milijonų. Mūsų ligoninėje iki šiol esame operavę du urachus divertikulo vėžiu sirgusius pacientus“.
Urachus cistos – tai ertmės, pripildytos skaidraus skysčio, kai šlapimo latakas užanka aukščiau arba žemiau, negu turėtų. Dažniausiai komplikacija įvyksta tada, kai per kraują, limfą į urachus ertmę atnešama infekcija. Toje vietoje susiformuoja pūlinys, kurį būtina pašalinti.
Tokios ligos, kaip pilvo išvarža, ūmus apendicitas, Mekelio divertikulitas, ūmus prostatitas, šlapimo pūslės vėžys ir kt. yra dažnai klaidinančios, nustatant urachus patologiją. Urachus cistos, kaip ir sinuso diagnozė geriausiai nustatoma atlikus ultragarsinį ištyrimą bei pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją. Ultragarsu diagnozuojami 77 proc. urachus patologijos atvejų. Svarbu paminėti, kad supiktybėjimo urachus anomalijų dažnis yra didelis. Atliktų studijų duomenimis, 51 procentui dalyvavusiųjų tyrime ir turinčių urachus anomaliją buvo rastas piktybinis procesas, iš kurių 20 proc. jau buvo su metastazėmis. Pagrindiniai urachus vėžio rizikos faktoriai – hematurija ir vyresnis amžius. Konservatyvusis urachus anomalijų gydymas yra neefektyvus. Būtina visos urachus cistos pašalinimo operacija su ar be šlapimo pūslės rezekcija dėl didelio pasikartojimo dažnumo ir tikimybės cistai supiktybėti.
Operacija be pjūvių
Tokio pobūdžio laparoskopinės operacijos leidžia žmogui greičiau atsigauti, nes tai - minimali invazinė intervencija, mažesnis pooperacinis skausmas, greitesnis sveikimas ir geresnis kosmetinis efektas. Kaip sako doc., med. dr. Audrius Gradauskas, atlikęs operaciją, „tai – saugi operacija. Iki šiol atliekant tokias šlapimo latakų operacijas, tekdavo daryti didelį pjūvį – nuo bambos iki gaktinės sąvaržos. O dabar užteko trijų skylučių – pusės, vieno centimetro ir dvylikos milimetrų. Vienu atveju pacientei išoperavome didelę, prilygstančią apie pusantro litro stiklainiui, embrioninio šlapimo latako (lotyniškai urachus) cistą. Infekcijos nebuvo, tačiau milžiniška cista spaudė šlapimo pūslę, o tai ir versdavo pacientę dažnai šlapintis. Reikėjo pašalinti cistą. Laparoskopiniu būdu iš jos ištraukėme skystį, liekanas pašalinome būtent per mažą pilve pradurtą skylutę. Jau tą pačią dieną pacientė galėjo laisvai vaikščioti, valgyti ir po keturių dienų išvyko į namus. Gijimo procesas vyksta žymiai greičiau, negu skalpeliu atvėrus pilvą“, – apie operacijas pasakoja dr. A.Gradauskas.
„Antroji operacija buvo atlikta dvidešimt dvejų metų pacientei, kuri skundėsi šlapiuojančia, vėliau - pūliuojančia bamba. Atlikus tyrimus, šlapimo latako vietoje buvo aptikta nedidelė cista. Laparoskopinės operacijos metu nuo šlapimo pūslės buvo išlaisvintas latakas, padaryta bambos plastika ją išpjaunant ir per susidariusią skylutę pašalinta cista ir šlapimo latako liekanos. Pacientei buvo padaryta žymiai mažesnė trauma, negu darant pjūvį pilvo sienoje.“
Šlapimo latakų operacija laparoskopiniu būdu nėra labai sudėtinga operacija techniniu požiūriu, tačiau itin reta. Pavyzdžiui, japonų ir australų medicininėje literatūroje aprašoma po tris tokius atvejus, Kanadoje – du. Dabar ir Lietuvoje šią problemą galima išspręsti laparoskopinės, mažiau pacientą žalojančios operacijos pagalba.
