Ji pirmoji Lietuvoje (kartu su gydytoju iš Čikagos Leonu Seibučiu) pradėjo transuretrines prostatos ir šlapimo pūslės operacijas. 1963 m. kartu su bendradarbiais įkūrė pirmąją Lietuvoje dirbtinio inksto laboratoriją. Jos pastangomis 1996 m. Urologijos skyriuje atsirado vienas pirmųjų ekstrakorporinės litotripsijos aparatų, kuris iki šiol yra vienas aktyviausiai veikiančių ir atlieka bene daugiausia akmenų skaldymo procedūrų per metus. 1975 m. gydytoja S.Mičelytė apgina mokslinę disertaciją „Bakterinio šoko priežastys ir eiga“. Dr. S. Mičelytės mokslinio darbo ir visos gydymo praktikos pagrindinė kryptis buvo bakterinio šoko, sepsio priežastys ir požymiai, pielonefrito, inkstų akmenligės, hidronefrozės, inkstų tuberkuliozės diagnostika ir gydymas. Per keturis dešimtmečius Vilniaus klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje daktarė S. Mičelytė sukūrė visapusišką, išplėtotą, modernią inkstų akmenligės gydymo sistemą.
„ ...Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos... “, skelbė Hipokratas, dr. S. Mičelytė tai pavertė savo asmenybės ir viso profesinio gyvenimo ženklu, simboliu, išskirtine žyme. S. Mičelytė - tai pozicija, kurią pakeisti reikėjo labai stiprių argumentų; S. Mičelytė – tai Urologijos skyrius, kuriame menkiausias neatidumas pacientų atžvilgiu buvo netoleruotinas; S. Mičelytė – pedagogė, kuri asmeniniu pavyzdžiu, savo laikysena visuomenėje bylojo „ ...savo mokytoją, išmokiusį mane šio meno, gerbsiu kaip savo tėvus, dalysiuos viskuo...“, ir tai įdiegė jauniems būsimiems medikams; S. Mičelytė – tai nei vieno plaukelio ant seselių kaktos, viskas po kepuraite, ir jokių papuošalų; S. Mičelytė – tai jokių sveikinimų ir jokių gėlių: „eikit iš čia!“, alkūne nustūmė kolegas prie durų laukiančius jos su puokštėmis pasveikinti vyriausybinio apdovanojimo proga. S. Mičelytė iki drabužinės atsivijo du kostiumuotus ponus, leidusius sau atsainiai palikti saldainių dėžutę, ir sugrūdo ją atgal į portfelius. S.Mičelytė – tai ambicija turėti skyriuje viską, kas nauja ir progresyvu. S. Mičelytė – tai rūstokas santykis su pacientu, tačiau kuriame tilpo ir buvo vykdomas kiekvienas duotos priesaikos žodis. Dr. S. Mičelytei Urologijos skyrius, pacientai, operacinė buvo jos šeima, jos vaikai, jos kūnas ir siela. Ji visa buvo pirmasis priesaikos punktas - „ ...visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties...“ Ji niekada nepažeidė „ ...šios iškilmingai, laisvai ir garbingai duotos priesaikos...“, kuri užtatai jai leido ištisus šešis dešimtmečius šviesiu protu, tvirta ranka, atvira širdimi ir švaria sąžine „ ...džiaugtis gyvenimu bei medicinos mokslo praktika.“
Tebūnie atminimas apie daktarę Stasę Mičelytę ilgas ir šviečiantis didžio GYDYTOJO, žmogaus stovinčio arčiausiai Dievo, šviesa.
Ir tebūnie medicina - kilniausias menas Jos vardu ir vardan Jos...
Tebūnie!
