2009 12 04
LR Seimo nario dr. Gedimino Navaičio Labdaros ir paramos fondas Vilniaus miesto universitetinės ligoninės bibliotekai padovanojo 430 egzempliorių grožinės, mokslinės, edukacinės, dailės literatūros knygų. Ligoninės bibliotekai – tai didžiulis turtas ir didelė dovana.
INFORMACIJA APIE PANDEMINĮ GRIPĄ A(H1N1) ir situaciją Lietuvoje bei pasaulyje
„Lietuvos sveikata“, 2009 liepos 2-8 d.
Alytiškė Aldona V. (56 m.) jau yra ištvėrusi 22 operacijas. Kojų ji nebeturi aukščiau kelių, ant rankų tėra likę trys pirštai. Po penkias valandas trūkusios procedūros, kuomet jai sulašinta dozė kraujagysles veikiančių vaistų, ligonė į palatos lovą iš savo vežimuko, kuriuo juda jau 11 metų, tiesiog įvirsta. Jos spintelė nukrauta laikraščiais, ji neįtikėtinai mitriai pakelia vis skambantį mobilųjį. Reta autoimuninė liga, obliteruojantis trombangitas, kaip Aldona sako, jai pakirpo sparnus, tad lieka į gyvenimą kabintis tuo, kas liko.
Ligos pranašės - opos ant pirštų
Neseniai bankrutavusiame Alytaus medvilnės kombinate Aldona 17 metų dirbo kokybės kontroliere. Prieš keturiasdešimtmetį į opeles ant rankų pirštų būtų pernelyg nekraipiusi dėmesio, bet tapo sunku nusiimti rietimus audinio apžiūrai. Kai opos susidarydavo ant kojų pirštų, pasidarė keblu apsiauti. Trisdešimt aštunto dydžio batelius dėvėjosi moteris buvo priversta autis vyrišką, 41 dydžio apavą. Kombinate niekas apie nedarbingumo lapelį girdėt nenorėjo – neva jauna, sveika. Tik vienas apskrities ligoninės terapeutas nustatė kraujotakos sutrikimus ir liepė nedelsiant susirūpinti sveikata, nors nei kardiologai, nei kiti specialistai negalėjo rasti negalavimo priežasties.
20 dažniausiai užduodamų klausimų apie pandeminį gripą A(H1N1)v
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atsakymai į klausimus apie naująjį gripą.
1. Kas yra gripo A(H1N1)v virusas?
Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas.
2. Kuo skiriasi pandeminis A(H1N1)v gripas nuo kiaulių gripo?
Gripo A(H1N1)v virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų. Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso. Kiaulių mirtingumas nuo šio gripo yra mažas, kiaulės paprastai pasveiksta per 7–10 dienų. Kiaulių kilmės gripo virusas sukelia infekciją laukiniams ir naminiams paukščiams, arkliams ir žmonėms. Tarp rūšių virusas perduodamas retai. Iki šiol iš kiaulių buvo išskirti 3 gripo A viruso potipiai: H1N1, H1N2 ir H3N2.
Žmonių susirgimai kiaulių gripu nustatomi epizodiškai nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Dažniausiai juo sirgo žmonės, turintys tiesioginį kontaktą su kiaulėmis (pvz., dirbantys kiaulių fermose ir pan.). Iš viso nuo 1958 m. Europoje užregistruota 17 tokių atvejų.
Pažymėtina, kad kiaulių gripas neperduodamas žmogaus žmogui. O naujasis gripo A(H1N1)v virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus užkrečia kitus žmones.
„Sveikas žmogus“, Nr. 7, 2009 m. liepa-rugpjūtis
Arterinės hipertenzijos gydymo pradžia medikamentais priklauso nuo sistolinio ir diastolinio AKS padidėjimo laipsnio bei nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Svarbiausias arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažinimas, o tam būtina sumažinti AKS bei šalinti modifikuojamus rizikos veiksnius. Kaip parinkti pacientui tinkamus vaistus ir kas svarbiausia vartojant vaistus nuo arterinės hipertenzijos, kalbamės su VMUL Kardiologijos skyriaus vedėju, medicinos mokslų daktaru MYKOLU BILIUKU.
Medikamentai turi ne tik mažinti kraujospūdį, bet ir veikti bendrą sveikatos būklę
Esant mažai rizikai, jeigu, kurį laiką pabandžius nemedikamentinį gydymo būdą, rezultatų nepasiekiama, skiriami medikamentai. Vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos grupės pacientams medikamentinis gydymas skiriamas iš karto, tik nustačius ligos diagnozę. Pacientui parenkamas konkretus vienas medikamentas arba medikamentų derinys. Gydytojas vadovaujasi tam tikrais kriterijais, parinkdamas pacientui medikamentus, t.y. atsižvelgiama ne tik į arterinio kraujospūdžio didumą, bet ir į paciento bendrą sveikatos būklę, gretutinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Paskirti vaistai turi ne tik mažinti kraujospūdį, bet ir veikti bendrą sveikatos būklę, apsaugoti organus - taikinius nuo pažeidimų.
Lapkričio 5 d. ligoninėje viešėjo žinomas Lietuvos kardiochirurgas, LR Mokslų akademijos akademikas, profesorius Jurgis Brėdikis. Didžiojoje auditorijoje vyko profesoriaus naujo kūrybinio darbo, beletristikos knygos ,,Ties riba”, pristatymas. Tai – jau trečioji profesoriaus knyga, kurią jis išleido šį pavasarį savo 80-ojo jubiliejaus proga.
„Sveikas žmogus, Nr. 6, 2009 m. liepa
Arterinę hipertenziją sukelia keletas veiksnių: paveldimumas, kai kurios ligos, amžius, fizinis ir emocinis stresas, viršsvoris, žalingi įpročiai, netaisyklinga mityba... Nėštumas taip pat turi didelę įtaką: pasaulyje arterine hipertenzija serga nuo 10 procentų nėščiųjų. Kokia nėštumo įtaka padidėjusiam kraujospūdžiui ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija nėštumo metu, kalbamės su VMUL Kardiologijos skyriaus vedėju, medicinos mokslų daktaru Mykolu BILIUKU.
Nėštumo poveikis kraujospūdžiui
Nėštumo pradžioje padidėja hormono progesterono kiekis kraujyje, o tai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui, nes atpalaiduojami smulkiųjų arterijų lygieji raumenys. Dėl to sumažėja arterijų tonusas, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas – sumažėja. Nėštumo metu kinta hemodinamika: didėja kraujo plazmos, eritrocitų kiekis, bendrasis kraujo tūris, dažnėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, sistolinis kraujo spaudimas bei kraujagyslių pasipriešinimas. Vienoms moterims pirmaisiais nėštumo mėnesiais kraujo spaudimas lieka toks pat arba net nukrinta. Tada moterys jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Kai kurioms moterims spaudimas būna šiek tiek nukritęs net iki 20 savaitės.
"Lietuvos sveikata", 2009 birželio 12-18 d.
“Taigi numirti galima, kaip gražu“ – kapituliuoja vilnietė VMUL gydytoja ir teisininkė RAMUNĖ TRAKYMIENĖ, negalėdama atsispirti nužiūrėtam, išmylėtam dailininko darbui. Kartu su šviesios atminties motina filologe Vanda Urboniene ji sukaupė įspūdingą dailės kūrinių kolekciją, o poreikį kurti realizuoja verdama vėrinius.
Kolekcininkės instinktą paveldėjo
„Vieno kito sijono nenusipirkdavom, užtat paveikslui su motina iš paskutiniųjų taupydavom. Dabar anuomet išleistos sumos atrodytų labai kuklios. Mano, skyriaus vedėjos alga prieš pat Nepriklausomybę buvo 140 rublių, tačiau didelės finansinės galios tie pinigai tikrai neturėjo, net majonezo ir žirnelių už juos be pažinčių nebuvo galima gauti, o paveikslui reikėdavo ne vieną uždarbį sukaupti. Gelbėdavo Mamytės, kaip dėstytojos, uždarbiai “.