Kraujagyslių chirurgijos raida Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (VMKL) ypatinga tuo, kad čia prasidėjo kraujagyslių chirurgijos, kaip naujos chirurgijos specialybės, kelias. Čia buvo ištobulintos ir sukurtos diagnostikos ir chirurginių bei endovaskulinių operacijų metodikos, iš čia jos pasklido po vėliau visoje Lietuvoje įkurtus kraujagyslių chirurgijos centrus.
Kraujagyslių chirurgijos centras dabar yra gydomasis, didaktinis, mokslinis ir metodinis centras, didžiausia ir vadovaujanti šios srities institucija Lietuvoje. Jame tiriami ir operuojami ligoniai, sergantys įgytomis ir įgimtomis kraujagyslių ligomis, mokomi universiteto Medicinos fakulteto studentai ir rezidentai, tobulinasi gydytojai. Per metus centre operuojama per 2000 ligonių ir konsultuojama apie 10 000. Čia dirba vienas habilituotas mokslų daktaras profesorius ir 6 mokslų daktarai, iš jų – 1 docentas. Iš viso dirba 18 chirurgų, 10 anesteziologų, 1 angiografijos ir endovaskulinės chirurgijos specialistas, 1 kardiologas.
Kraujagyslių chirurgijos tarnyba VMUL buvo įkurta 1967 m. gruodžio 1 d., kai prof. A. Marcinkevičiaus vadovaujama širdies ir kraujagyslių chirurgų grupė čia persikėlė iš 3-iosios miesto klinikinės ligoninės. Ją, be A. Marcinkevičiaus, sudarė V. Sirvydis, D. Kavoliūnas, V. Triponis, G. Uždavinys, E. Barkauskas ir G. Dirsė. Dalis šios grupės dirbo 3-iojoje miesto ligoninėje nuo 1963 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. gruodžio 31 d. ir atliko daugiau nei 200 rekonstrukcinių kraujagyslių operacijų. Tai ir buvo tas chirurgų branduolys, kuris, tik persikėlęs į Antakalnį, iš karto pradėjo daryti aortos ir periferinių arterijų rekonstrukcines operacijas.
1968–1972 m. kraujagyslių chirurgijos tarnyba turėjo bendrosios chirurgijos skyriaus statusą. Kai Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras 1972 m. išleido įsakymą dėl skubios kraujagyslių chirurgijos, šis skyrius pradėjo veikti kaip specializuotas Kraujagyslių chirurgijos skyrius. Jis buvo pirmasis naujos chirurgijos srities skyrius Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos katedros klinikinė bazė. Katedrai vadovavo prof. A. Marcinkevičius. Čia taip pat veikė atskiras Širdies chirurgijos skyrius, kuriam vadovavo V. Sirvydis. Jame kaip tik ir atsirado visos didžiosios širdies chirurgijos iniciatyvos.
1968–1972 m. kraujagyslių chirurgijos tarnyba turėjo bendrosios chirurgijos skyriaus statusą. Kai Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras 1972 m. išleido įsakymą dėl skubios kraujagyslių chirurgijos, šis skyrius pradėjo veikti kaip specializuotas Kraujagyslių chirurgijos skyrius. Jis buvo pirmasis naujos chirurgijos srities skyrius Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos katedros klinikinė bazė. Katedrai vadovavo prof. A. Marcinkevičius. Čia taip pat veikė atskiras Širdies chirurgijos skyrius, kuriam vadovavo V. Sirvydis. Jame kaip tik ir atsirado visos didžiosios širdies chirurgijos iniciatyvos.
Chirurgija
Ligonių priėmimas į Kraujagyslių chirurgijos skyrių prasidėjo 1968 m. sausio 2 d. Pirmoji skubi kraujagyslių operacija atlikta sausio 5-osios naktį. Operacija atlikta dėl šlaunies ir pakinklio arterijų trombozės. Padaryta trombektomija ir endarterektomija. Operavo V. Triponis, G. Uždavinys ir E. Kosinskas. Pirmoji planinė operacija padaryta taip pat sausio 5 d. Tai buvo klubo arterijos rekonstrukcija, panaudojant Kauno „Kaspino” pagamintą kraujagyslės protezą. Ją atliko prof. A.Marcinkevičius, asistuojant V. Triponiui ir V. Kleizai.
Tuo metu šiame skyriuje dirbo doc. V. Triponis (skyriaus vedėjas), mokslo darbuotojas E. Barkauskas, gyd. G. Dirsė, gyd. R. Žukas ir antraeilininkas doc. V. Kleiza. Vėliau prisidėjo doktorantė D. Triponienė. Per keletą metų kraujagyslių chirurgų grupė nuo 4 žmonių padidėjo iki vienuolikos 1991–2005 m. Skyriaus vedėjais dirbo: V. Triponis (1967–1983), E. Barkauskas (1983–1990), M. Gutauskas (1991–2005), G. Apanavičius ( 2005). Iki 2008 m. šiame skyriuje dirbo šie gydytojai: E. Janušauskas, A. Dranenka, S. Rumševičius, M. Sučila, P. Pauliukas, M. Vitkus, M. Gutauskas, R. Gutauskas, A. Kudaba, H. Ulevičius, B. Vaišnytė, A. Sudikas, N. Bičkauskas, S. Tvarionavičius, N. Markevičius, M. Paškevičius.
Pirmaisiais darbo metais buvo atliktos tokios rekonstrukcinės arterijų operacijos: šlaunies ir pakinklio arterijų endarterektomijos, šlaunies ir pakinklio arterijų autovenos šuntavimas, aortos ir klubo arterijų šuntavimas ir protezavimas kraujagyslių protezais, abdominalinės aortos protezavimas dėl plyšusios pilvo aortos aneurizmos. Šios operacijos buvo nebe naujos. Jos buvo atliekamos ir 3-iojoje miesto ligoninėje.
Buvo daroma ir naujų operacijų: bendrosios šlaunies arterijos pakeitimas išorine klubo arterija ir klubo arterijos protezavimas dirbtine kraujagysle, kai nebuvo jokio kito pakaitalo (V. Triponis), bifurkacinis šuntavimas, kartu atliekant abiejų giliųjų šlaunies arterijų endarterektomiją iki pat distalinių jos dalių (V. Sirvydis). Buvo padarytos pirmosios autovenos šuntavimo operacijos (V. Triponis, V. Sirvydis). Šie metai laikytini autovenos šuntavimo įsigalėjimo pradžia, nors pirmoji tokia operacija atlikta 3-iojoje miesto ligoninėje 1964 m. Kauno „Kaspino“ kraujagyslių protezai buvo naudojami iki 1973 m. Šie kraujagyslių pakaitalai atitiko visus tarptautinius standartus.
Pirmaisiais skyriaus darbo metais ir ligonių, ir operacijų buvo nedaug. Tačiau jau iš 3-iosios miesto ligoninės širdies ir kraujagyslių poskyrio veiklos nemažai rajonų chirurgų žinojo apie Vilniuje atliekamas kraujagyslių operacijas. Apie kraujagyslių chirurgijos skyriaus atidarymą ir jo veiklą buvo paskelbta rajono ligoninėse, išsiuntinėti laiškai visų ligoninių vyriausiesiems gydytojams ir chirurgijos skyrių vedėjams. Šį organizacinį darbą kuravo sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas M. Zaikauskas. Doc. V. Triponis važinėjo po rajonines ir ypač respublikines ligonines skaitydamas paskaitas apie kraujagyslių ligas ir chirurgiją. Skyriuje greitai pradėjo daugėti ligonių.
Kitais metais (1969) buvo atlikta visiškai naujų operacijų: inksto arterijos ir jos šakų inkstų vartuose rekonstrukcija su autovenos lopu (V. Triponis), intratorakalinė aortos lanko šakų rekonstrukcija (V. Triponis), dviejų pasaito arterijų rekonstrukcija lėtinės jų okliuzijos atveju panaudojant torakoliumbotominį pjūvį (V. Triponis), aortos, klubo, šlaunies ir pakinklio arterijų vienmomentinė rekonstrukcija (V. Triponis), autovenos šuntas į a.tibialis posterior ties kulkšnimi (V.Triponis), klubo arterijos aneurizmos rezekcija (E. Barkauskas). Padaryta poraktinės venos rekonstrukcija (V. Triponis). Tais metais skyriuje buvo transplantuojami ir inkstai. Operacijas atliko A. Marcinkevičius, V. Kleiza ir B. Dainys.
1970 m. pasižymėjo naujų kraujagyslių chirurgijos sričių pritaikymu. Padarytos 7 visceralinių arterijų rekonstrukcijos. Pirmą kartą rekonstruota slankstelinė arterija (E. Barkauskas) ir padaryta pirmoji miego arterijos endarterektomija (E. Barkauskas). Toliau buvo operuojamos abdominalinės aortos aneurizmos, padarytos kelios portokavalinės sistemos šuntavimo operacijos (A. Marcinkevičius, V. Sirvydis, V. Triponis). Tais metais atliktos ir pirmosios inkstų transplantacijos. Šiose operacijose dalyvavo A. Marcinkevičius, V. Kleiza, B. Dainys, V. Sirvydis, V. Triponis, D. Triponienė, A. Baublys ir kt.
Iki 1975 m. kraujagyslių ligomis sergančių ligonių, kurie gydėsi skyriuje, skaičius nuo 600 padidėjo iki 1200, o kraujagyslių operacijų skaičius svyravo nuo 700 iki 900. Labai padaugėjo aortos lanko šakų operacijų. Dėl vazorenalinės hipertenzijos kiekvienais metais buvo tiriama 40–50 ligonių. Pradėtos sėkmingai daryti autovenos distalinės jungtys, įskaitant ir nugarinės pėdos arterijos šuntavimo operacijas (V. Triponis). Labai išsiplėtė portinės hipertenzijos chirurginis gydymas (G. Dirsė, V. Triponis, E. Barkauskas). Per šį laikotarpį padaryta nemažai sėkmingų inkstų transplantacijos operacijų.
1977–1983 m. – tai periodas, kai kraujagyslių chirurgija chirurginio gydymo metodikomis prilygo geriausiems Europos kraujagyslių chirurgijos centrams. Chirurgija tapo saugesnė, sumažėjo komplikacijų. Mirtingumas po operacijų 1968–1973 m. buvo 4–4,5 proc., 1980–1983 m. – 2,5–3 proc.
1979 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo padarytos dvi sėkmingos rankos replantacijos. Viena padaryta išvykoje – „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje (V. Triponis), o kita – Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (V. Triponis).
1983 m., persikėlus širdies chirurgams į Santariškių ligoninę, vietoj Širdies chirurgijos skyriaus įkurtas antras Kraujagyslių chirurgijos skyrius. Jo vedėju tapo prof. V. Triponis. Skyriaus kolektyvą sudarė mokslo darbuotojai gydytojai D. Triponienė, M. Sučila., R. Gutauskas, H. Ulevičius, gydytojai ordinatoriai E. Janušauskas, B. Vaišnytė, A. Sudikas, gyd. G. Žukauskas. Vėliau pradėjo dirbti A. Usonis, T. Tarasevičius, gyd. kardiologė G. Versockienė. Per pastaruosius kelerius metus prisidėjo gyd. R. Vaitkevičius, T. Janušauskas.
Veikiant dviem skyriams, ligonių labai padaugėjo. Kiekvienais metais ligonių skaičius juose pasiekdavo 1700–2000, o operacijų skaičius – 1700 per metus. Šie skaičiai parodė, kad kraujagyslių ligomis sergančių ligonių, kuriems reikalinga chirurginė pagalba, yra labai daug ir kad Lietuvai 120 specializuotų lovų yra per mažai.
1983–1990 m. laikotarpiui kraujagyslių chirurgijai buvo būdingi šie bruožai: geresni didelių rekonstrukcinių operacijų, atliekamų sunkiems, senyvo amžiaus ligoniams, rezultatai, mažesnis pūlingų komplikacijų skaičius, konsultacinio darbo kitose ligoninėse mažinimas pervežant ligonius skubioms operacijoms į centrą, regioninės nejautros įsigalėjimas. Visi iki 1981 m. į kraujagyslių chirurgiją atėję gydytojai jau galėjo daryti skubias ir planines operacijas. 1990 m. sausio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įkurtas kraujagyslių chirurgijos Anesteziologijos reanimacijos skyrius.
1990 m. pabaigoje kraujagyslių chirurgų grupė, vadovaujama prof. E. Barkausko, perėjo dirbti į naujai atidarytą Greitosios pagalbos Vilniaus m. ligoninę, į ten įkurtą specialų vadinamąjį Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių. 1995 m. atidarytas Kraujagyslių chirurgijos skyrius Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Jo vedėju išvyko dirbti aukštos kvalifikacijos chirurgas ir mokslo entuziastas medicinos mokslų daktaras R. Gutauskas. Tai pirmasis kraujagyslių chirurgas, išaugęs šiame kolektyve ir sukūręs savarankišką kraujagyslių chirurgiją ligoninėje, neturėjusioje jokių šios medicinos srities tradicijų.
2005 m. ir vėliau grupė kraujagyslių chirurgų (M. Gutauskas, S. Tvarionavičius, R. Breivis, M. Sučila, B. Vaišnytė) perėjo dirbti į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.
Iki 1990 m. kraujagyslių chirurgijos skyriai formaliai tebebuvo Bendrosios chirurgijos klinikos sudėtyje. Tais metais buvo įkurta Kraujagyslių chirurgijos klinika, o jos vadovu išrinktas prof. V.Triponis, nuo 1967 m. iki 1983 m.buvęs 1-ojo kraujagyslių chirurgijos skyriaus, o nuo 1983 m. iki 1991 m. – 2-ojo kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas. 1991 m. 1-ajam kraujagyslių chirurgijos skyriui pradėjo vadovauti gyd. M.Gutauskas, o 2-ajam kraujagyslių chirurgijos skyriui nuo 1992 m. – gyd. E. Janušauskas.
Nuo 1991 m. iki 1997 m. toliau daugėjo sunkių užleistų ligonių. Todėl pooperacinis letališkumas kai kuriais metais padidėjo iki 4–5 proc. Labai padaugėjo operacijų dėl abdominalinės aortos aneurizmos. 1970–1980 metais jų būdavo daugiausia 10–15 per metus, o šiuo laikotarpiu dėl abdominalinės aneurizmos operuota per 40 ligonių. Labai padaugėjo smulkių arterijų operacijų. Per metus buvo padaroma apie 130 blauzdos ir apie 30 pėdos arterijų šuntavimo operacijų. Labai išsiplėtė portinės hipertenzijos chirurgija, ypač vaikų (gyd. M. Gutauskas). Be to, M.Gutauskas padarė keletą unikalių operacijų ligoniams, sergantiems kepenų vėžiu, ir atgaivino prieš 20 metų pradėtą kepenų vėžio chirurgiją, kuri tuo metu buvo nesėkminga ir užgeso. Per šį laikotarpį padarytos kelios sėkmingos torakoabdominalinės aneurizmos operacijos (V. Triponis). Padaryta keletas drąsių ir sėkmingų supūliavusio aortos kraujagyslinio protezo pašalinimo ir aortos pakartotinos rekonstrukcijos operacijų (H. Ulevičius). Vystoma besimptomė miego arterijos chirurgija (N. Bičkauskas). Atlikta daug sėkmingų ekstraanatominių kaklo arterijų šuntavimo operacijų (M. Gutauskas, A. Dranenka, A. Kudaba ir kt.). 1988 m. skyriai gavo ultragarso aparatą (B-mode), vėliau buvo aprūpinti personaliniais aukštos kokybės doplerio aparatais, o 1995 metais sveikatos ministro įsakymu kraujagyslių chirurgijai Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje buvo skirtas dvigubo skenavimo aparatas su spalvotu dopleriu. Vėliau ultragarso diagnostika labai pagerėjo gavus daugiau aparatų.
1994 m. mirė gyd. G. Dirsė. Tai buvo vienas ryškiausių gydytojų, dirbusių kraujagyslių chirurgijoje nuo pat pirmos jos atsiradimo šioje ligoninėje dienos ir palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos kraujagyslių chirurgijoje.
Pirmieji angiografijos specialistai šioje ligoninėje buvo patys kraujagyslių chirurgai. Daugiausia angiografinių tyrimų padarydavo V. Triponis ir D. Kavoliūnas. Jos buvo atliekamos rentgeno skyriuje, kuriam vadovavo gyd. Vl. Ivanauskaitė. Ji sudarė visas sąlygas dirbti. Angiografijos buvo atliekamos tik punkciniu būdu, transliumbaliai punktuojant aortą arba periferines arterijas. Patys chirurgai pasigamino primityvų kasečių keitiklį ir rankinį injektorių. 1970 m. pradėjo veikti Elema Schönander. Siemens angiokardiografijos aparatas įrengtas 1980 m. Jis labai išplėtė angiografijos galimybes atliekant smegenų arterijų ir visceralinių aortos šakų kontrastinius tyrimus, taip pat tik juo buvo galima pradėti daryti angioplastikas. Iki 1983 m. šiam skyriui vadovavo E. Kosinskas. Nuo 1983 m. skyriui pradėjo vadovauti J. Žiburkus. Jis 1994 m. padarė pirmąsias arterijų stentavimo operacijas, išvystė smegenų arterijų selektyvinę angiografiją naudodamas kinoangiografijos technologiją, atliko pirmąsias kaklo arterijų angioplastikas. Toliau darė koronarografijas. S. Ščerbinskas pradėjo daryti sudėtingas selektyvias angiografijas, daugiausia smegenų, visceralinės kraujotakos sutrikimams diagnozuoti. Toliau buvo sėkmingai daroma ir koronarografija, kadangi širdies chirurgai neturėjo angiografijos aparato. Koronarografijos poreikį diktavo labai progresyvi mūsų ligoninės kardiologinė tarnyba. Nuo 1994 m. skyriui vadovauja gyd. S. Ščerbinskas. Čia dar dirbo A. Grigaliūnas. Trumpą laiką šiame skyriuje stažavosi ir dirbo M. Griškevičius. Per pastaruosius dvejus metus labai padaugėjo angioplastikos operacijų. Dabar jų skaičius siekia 400. Yra atliekamos visceralinių, inkstų arterijų, miego, poraktinės arterijos angioplastikos. Pastaruoju metu ypač sėkmingai daromos smulkiųjų arterijų, imtinai iki pėdos arterijų angioplastikos, endovaskulinėmis operacijomis gydomos kraujagyslių displazijos.
2005 m. pradėjo veikti naujausios kartos angiografijos aparatas Shimadzu, rekonstruotas Elema Schönander angiografijos aparatas. Kraujagyslių chirurgai plačiai taiko ir kompiuterinę tomoangiografiją. Ligoninėje modernus kompiuterinės tomografijos aparatas pradėjo veikti 2006 m.
Kraujagyslių chirurgai visi kartu turi daugiau kaip 700 mokslinių publikacijų. Nemažai jų prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose. Mokslinius pranešimus skaitė įvairiuose Baltijos valstybių, Sovietų Sąjungos miestuose, taip pat užsienio valstybėse – Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje, Olandijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. Pagrindinės mokslinio darbo kryptys: aortos ir jos šakų, pilvo aortos aneurizmų chirurgija (V. Triponis, E.Janušauskas, H. Ulevičius), smulkių arterijų chirurgija ir diabetas (D. Triponienė), portinės sistemos chirurgija (M. Gutauskas), miego arterijos chirurgija (N. Bičkauskas), venų chirurgija (D. Triponienė, N. Markevičius), embolijų ir trombozių diagnostika ir chirurginis gydymas (M. Sučila). Kraujagyslių chirurgijos klinika parengė doktorantus N. Markevičių, I. Gudgalytę, R. Dagilaitį, V. Zabulį, R. Vaitkevičių (vad. V. Triponis).
Centras bendradarbiauja su užsienio universitetų ir ligoninių kraujagyslių chirurgais. Iki 1986 m. buvo vykdomos moksliniai darbai su Greifsvaldo universiteto chirurgine klinika ir Erfurto medicinos akademijos kraujagyslių chirurgais, Berlyno Humboldtų universiteto kraujagyslių chirurgijos skyriumi, Hamburgo Raudonojo Kryžiaus ligoninės radiologijos skyriumi, Hamburgo Dr. Guth ligoninės kraujagyslių chirurgijos, Karolinskos instituto neuroradiologijos skyriais, Budapešto vaikų chirurgijos klinika. Į Europos kraujagyslių displazijų fakulteto veiklą 1993 m. įsitraukė prof. V. Triponis.
Tuo metu šiame skyriuje dirbo doc. V. Triponis (skyriaus vedėjas), mokslo darbuotojas E. Barkauskas, gyd. G. Dirsė, gyd. R. Žukas ir antraeilininkas doc. V. Kleiza. Vėliau prisidėjo doktorantė D. Triponienė. Per keletą metų kraujagyslių chirurgų grupė nuo 4 žmonių padidėjo iki vienuolikos 1991–2005 m. Skyriaus vedėjais dirbo: V. Triponis (1967–1983), E. Barkauskas (1983–1990), M. Gutauskas (1991–2005), G. Apanavičius ( 2005). Iki 2008 m. šiame skyriuje dirbo šie gydytojai: E. Janušauskas, A. Dranenka, S. Rumševičius, M. Sučila, P. Pauliukas, M. Vitkus, M. Gutauskas, R. Gutauskas, A. Kudaba, H. Ulevičius, B. Vaišnytė, A. Sudikas, N. Bičkauskas, S. Tvarionavičius, N. Markevičius, M. Paškevičius.
Pirmaisiais darbo metais buvo atliktos tokios rekonstrukcinės arterijų operacijos: šlaunies ir pakinklio arterijų endarterektomijos, šlaunies ir pakinklio arterijų autovenos šuntavimas, aortos ir klubo arterijų šuntavimas ir protezavimas kraujagyslių protezais, abdominalinės aortos protezavimas dėl plyšusios pilvo aortos aneurizmos. Šios operacijos buvo nebe naujos. Jos buvo atliekamos ir 3-iojoje miesto ligoninėje.
Buvo daroma ir naujų operacijų: bendrosios šlaunies arterijos pakeitimas išorine klubo arterija ir klubo arterijos protezavimas dirbtine kraujagysle, kai nebuvo jokio kito pakaitalo (V. Triponis), bifurkacinis šuntavimas, kartu atliekant abiejų giliųjų šlaunies arterijų endarterektomiją iki pat distalinių jos dalių (V. Sirvydis). Buvo padarytos pirmosios autovenos šuntavimo operacijos (V. Triponis, V. Sirvydis). Šie metai laikytini autovenos šuntavimo įsigalėjimo pradžia, nors pirmoji tokia operacija atlikta 3-iojoje miesto ligoninėje 1964 m. Kauno „Kaspino“ kraujagyslių protezai buvo naudojami iki 1973 m. Šie kraujagyslių pakaitalai atitiko visus tarptautinius standartus.
Pirmaisiais skyriaus darbo metais ir ligonių, ir operacijų buvo nedaug. Tačiau jau iš 3-iosios miesto ligoninės širdies ir kraujagyslių poskyrio veiklos nemažai rajonų chirurgų žinojo apie Vilniuje atliekamas kraujagyslių operacijas. Apie kraujagyslių chirurgijos skyriaus atidarymą ir jo veiklą buvo paskelbta rajono ligoninėse, išsiuntinėti laiškai visų ligoninių vyriausiesiems gydytojams ir chirurgijos skyrių vedėjams. Šį organizacinį darbą kuravo sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas M. Zaikauskas. Doc. V. Triponis važinėjo po rajonines ir ypač respublikines ligonines skaitydamas paskaitas apie kraujagyslių ligas ir chirurgiją. Skyriuje greitai pradėjo daugėti ligonių.
Kitais metais (1969) buvo atlikta visiškai naujų operacijų: inksto arterijos ir jos šakų inkstų vartuose rekonstrukcija su autovenos lopu (V. Triponis), intratorakalinė aortos lanko šakų rekonstrukcija (V. Triponis), dviejų pasaito arterijų rekonstrukcija lėtinės jų okliuzijos atveju panaudojant torakoliumbotominį pjūvį (V. Triponis), aortos, klubo, šlaunies ir pakinklio arterijų vienmomentinė rekonstrukcija (V. Triponis), autovenos šuntas į a.tibialis posterior ties kulkšnimi (V.Triponis), klubo arterijos aneurizmos rezekcija (E. Barkauskas). Padaryta poraktinės venos rekonstrukcija (V. Triponis). Tais metais skyriuje buvo transplantuojami ir inkstai. Operacijas atliko A. Marcinkevičius, V. Kleiza ir B. Dainys.
1970 m. pasižymėjo naujų kraujagyslių chirurgijos sričių pritaikymu. Padarytos 7 visceralinių arterijų rekonstrukcijos. Pirmą kartą rekonstruota slankstelinė arterija (E. Barkauskas) ir padaryta pirmoji miego arterijos endarterektomija (E. Barkauskas). Toliau buvo operuojamos abdominalinės aortos aneurizmos, padarytos kelios portokavalinės sistemos šuntavimo operacijos (A. Marcinkevičius, V. Sirvydis, V. Triponis). Tais metais atliktos ir pirmosios inkstų transplantacijos. Šiose operacijose dalyvavo A. Marcinkevičius, V. Kleiza, B. Dainys, V. Sirvydis, V. Triponis, D. Triponienė, A. Baublys ir kt.
Iki 1975 m. kraujagyslių ligomis sergančių ligonių, kurie gydėsi skyriuje, skaičius nuo 600 padidėjo iki 1200, o kraujagyslių operacijų skaičius svyravo nuo 700 iki 900. Labai padaugėjo aortos lanko šakų operacijų. Dėl vazorenalinės hipertenzijos kiekvienais metais buvo tiriama 40–50 ligonių. Pradėtos sėkmingai daryti autovenos distalinės jungtys, įskaitant ir nugarinės pėdos arterijos šuntavimo operacijas (V. Triponis). Labai išsiplėtė portinės hipertenzijos chirurginis gydymas (G. Dirsė, V. Triponis, E. Barkauskas). Per šį laikotarpį padaryta nemažai sėkmingų inkstų transplantacijos operacijų.
1977–1983 m. – tai periodas, kai kraujagyslių chirurgija chirurginio gydymo metodikomis prilygo geriausiems Europos kraujagyslių chirurgijos centrams. Chirurgija tapo saugesnė, sumažėjo komplikacijų. Mirtingumas po operacijų 1968–1973 m. buvo 4–4,5 proc., 1980–1983 m. – 2,5–3 proc.
1979 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo padarytos dvi sėkmingos rankos replantacijos. Viena padaryta išvykoje – „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje (V. Triponis), o kita – Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (V. Triponis).
1983 m., persikėlus širdies chirurgams į Santariškių ligoninę, vietoj Širdies chirurgijos skyriaus įkurtas antras Kraujagyslių chirurgijos skyrius. Jo vedėju tapo prof. V. Triponis. Skyriaus kolektyvą sudarė mokslo darbuotojai gydytojai D. Triponienė, M. Sučila., R. Gutauskas, H. Ulevičius, gydytojai ordinatoriai E. Janušauskas, B. Vaišnytė, A. Sudikas, gyd. G. Žukauskas. Vėliau pradėjo dirbti A. Usonis, T. Tarasevičius, gyd. kardiologė G. Versockienė. Per pastaruosius kelerius metus prisidėjo gyd. R. Vaitkevičius, T. Janušauskas.
Veikiant dviem skyriams, ligonių labai padaugėjo. Kiekvienais metais ligonių skaičius juose pasiekdavo 1700–2000, o operacijų skaičius – 1700 per metus. Šie skaičiai parodė, kad kraujagyslių ligomis sergančių ligonių, kuriems reikalinga chirurginė pagalba, yra labai daug ir kad Lietuvai 120 specializuotų lovų yra per mažai.
1983–1990 m. laikotarpiui kraujagyslių chirurgijai buvo būdingi šie bruožai: geresni didelių rekonstrukcinių operacijų, atliekamų sunkiems, senyvo amžiaus ligoniams, rezultatai, mažesnis pūlingų komplikacijų skaičius, konsultacinio darbo kitose ligoninėse mažinimas pervežant ligonius skubioms operacijoms į centrą, regioninės nejautros įsigalėjimas. Visi iki 1981 m. į kraujagyslių chirurgiją atėję gydytojai jau galėjo daryti skubias ir planines operacijas. 1990 m. sausio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įkurtas kraujagyslių chirurgijos Anesteziologijos reanimacijos skyrius.
1990 m. pabaigoje kraujagyslių chirurgų grupė, vadovaujama prof. E. Barkausko, perėjo dirbti į naujai atidarytą Greitosios pagalbos Vilniaus m. ligoninę, į ten įkurtą specialų vadinamąjį Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių. 1995 m. atidarytas Kraujagyslių chirurgijos skyrius Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Jo vedėju išvyko dirbti aukštos kvalifikacijos chirurgas ir mokslo entuziastas medicinos mokslų daktaras R. Gutauskas. Tai pirmasis kraujagyslių chirurgas, išaugęs šiame kolektyve ir sukūręs savarankišką kraujagyslių chirurgiją ligoninėje, neturėjusioje jokių šios medicinos srities tradicijų.
2005 m. ir vėliau grupė kraujagyslių chirurgų (M. Gutauskas, S. Tvarionavičius, R. Breivis, M. Sučila, B. Vaišnytė) perėjo dirbti į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.
Iki 1990 m. kraujagyslių chirurgijos skyriai formaliai tebebuvo Bendrosios chirurgijos klinikos sudėtyje. Tais metais buvo įkurta Kraujagyslių chirurgijos klinika, o jos vadovu išrinktas prof. V.Triponis, nuo 1967 m. iki 1983 m.buvęs 1-ojo kraujagyslių chirurgijos skyriaus, o nuo 1983 m. iki 1991 m. – 2-ojo kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas. 1991 m. 1-ajam kraujagyslių chirurgijos skyriui pradėjo vadovauti gyd. M.Gutauskas, o 2-ajam kraujagyslių chirurgijos skyriui nuo 1992 m. – gyd. E. Janušauskas.
Nuo 1991 m. iki 1997 m. toliau daugėjo sunkių užleistų ligonių. Todėl pooperacinis letališkumas kai kuriais metais padidėjo iki 4–5 proc. Labai padaugėjo operacijų dėl abdominalinės aortos aneurizmos. 1970–1980 metais jų būdavo daugiausia 10–15 per metus, o šiuo laikotarpiu dėl abdominalinės aneurizmos operuota per 40 ligonių. Labai padaugėjo smulkių arterijų operacijų. Per metus buvo padaroma apie 130 blauzdos ir apie 30 pėdos arterijų šuntavimo operacijų. Labai išsiplėtė portinės hipertenzijos chirurgija, ypač vaikų (gyd. M. Gutauskas). Be to, M.Gutauskas padarė keletą unikalių operacijų ligoniams, sergantiems kepenų vėžiu, ir atgaivino prieš 20 metų pradėtą kepenų vėžio chirurgiją, kuri tuo metu buvo nesėkminga ir užgeso. Per šį laikotarpį padarytos kelios sėkmingos torakoabdominalinės aneurizmos operacijos (V. Triponis). Padaryta keletas drąsių ir sėkmingų supūliavusio aortos kraujagyslinio protezo pašalinimo ir aortos pakartotinos rekonstrukcijos operacijų (H. Ulevičius). Vystoma besimptomė miego arterijos chirurgija (N. Bičkauskas). Atlikta daug sėkmingų ekstraanatominių kaklo arterijų šuntavimo operacijų (M. Gutauskas, A. Dranenka, A. Kudaba ir kt.). 1988 m. skyriai gavo ultragarso aparatą (B-mode), vėliau buvo aprūpinti personaliniais aukštos kokybės doplerio aparatais, o 1995 metais sveikatos ministro įsakymu kraujagyslių chirurgijai Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje buvo skirtas dvigubo skenavimo aparatas su spalvotu dopleriu. Vėliau ultragarso diagnostika labai pagerėjo gavus daugiau aparatų.
1994 m. mirė gyd. G. Dirsė. Tai buvo vienas ryškiausių gydytojų, dirbusių kraujagyslių chirurgijoje nuo pat pirmos jos atsiradimo šioje ligoninėje dienos ir palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos kraujagyslių chirurgijoje.
Pirmieji angiografijos specialistai šioje ligoninėje buvo patys kraujagyslių chirurgai. Daugiausia angiografinių tyrimų padarydavo V. Triponis ir D. Kavoliūnas. Jos buvo atliekamos rentgeno skyriuje, kuriam vadovavo gyd. Vl. Ivanauskaitė. Ji sudarė visas sąlygas dirbti. Angiografijos buvo atliekamos tik punkciniu būdu, transliumbaliai punktuojant aortą arba periferines arterijas. Patys chirurgai pasigamino primityvų kasečių keitiklį ir rankinį injektorių. 1970 m. pradėjo veikti Elema Schönander. Siemens angiokardiografijos aparatas įrengtas 1980 m. Jis labai išplėtė angiografijos galimybes atliekant smegenų arterijų ir visceralinių aortos šakų kontrastinius tyrimus, taip pat tik juo buvo galima pradėti daryti angioplastikas. Iki 1983 m. šiam skyriui vadovavo E. Kosinskas. Nuo 1983 m. skyriui pradėjo vadovauti J. Žiburkus. Jis 1994 m. padarė pirmąsias arterijų stentavimo operacijas, išvystė smegenų arterijų selektyvinę angiografiją naudodamas kinoangiografijos technologiją, atliko pirmąsias kaklo arterijų angioplastikas. Toliau darė koronarografijas. S. Ščerbinskas pradėjo daryti sudėtingas selektyvias angiografijas, daugiausia smegenų, visceralinės kraujotakos sutrikimams diagnozuoti. Toliau buvo sėkmingai daroma ir koronarografija, kadangi širdies chirurgai neturėjo angiografijos aparato. Koronarografijos poreikį diktavo labai progresyvi mūsų ligoninės kardiologinė tarnyba. Nuo 1994 m. skyriui vadovauja gyd. S. Ščerbinskas. Čia dar dirbo A. Grigaliūnas. Trumpą laiką šiame skyriuje stažavosi ir dirbo M. Griškevičius. Per pastaruosius dvejus metus labai padaugėjo angioplastikos operacijų. Dabar jų skaičius siekia 400. Yra atliekamos visceralinių, inkstų arterijų, miego, poraktinės arterijos angioplastikos. Pastaruoju metu ypač sėkmingai daromos smulkiųjų arterijų, imtinai iki pėdos arterijų angioplastikos, endovaskulinėmis operacijomis gydomos kraujagyslių displazijos.
2005 m. pradėjo veikti naujausios kartos angiografijos aparatas Shimadzu, rekonstruotas Elema Schönander angiografijos aparatas. Kraujagyslių chirurgai plačiai taiko ir kompiuterinę tomoangiografiją. Ligoninėje modernus kompiuterinės tomografijos aparatas pradėjo veikti 2006 m.
Mokslinė veikla
Į Kraujagyslių chirurgijos skyrių 1968 m. atėjo dirbti du mokslų daktarai V. Triponis (1966 m.) ir E. Barkauskas (1968 m.). Jų pavyzdžiu į mokslo tiriamąjį darbą įsitraukė G. Dirsė, kuris eksperimentavo gyvuliams sukeldamas pasaito ūmią ischemiją ir nustatė žarnyno atsikūrimo galimybes revaskuliarizuojant pasaitą. D. Triponienė vadovavo grupei, kuri kartu su A. Kudaba atliko eksperimentus kepenų transplantacijos sityje. Inkstų persodinimo operacijas eksperimento metu atliko B. Dainys. V. Triponis eksperimentavo galūnių replantacijos srityje ir tyrė galimybes atkurti raumenų ląstelių funkciją po užtrukusios išemijos. M. Gutauskas atliko eksperimentines kasos transplantacijas ir pirmą kartą Lietuvoje eksperimentiniam gyvūnui sėkmingai persodino kasą. Daugelis mokslo darbų buvo atliekami tyrinėjant kraujagyslių ligas, jų gydymo būdus, ieškant naujų chirurginio gydymo metodų. Iki 1970 m. kraujagyslių chirurgija pasaulyje dar buvo nauja medicinos sritis, todėl visi chirurgai, tuomet dirbę šioje ligoninėje, labai aktyviai dalyvavo moksliniame darbe. 1969 m. J. Žemkauskaitė nustatė, kaip kinta kraujo krešėjimas po rekonstrukcinių operacijų. 1970 m. buvo apgintos 2 mokslų daktaro disertacijos: D. Triponienė ir D. Kavoliūnas apibendrino Kraujagyslių chirurgijos skyriuje sukauptą klinikinę medžiagą. Tai buvo pirmosios Lietuvoje disertacijos iš rekonstrukcinės kraujagyslių chirurgijos. S. Rumševičius apgynė daktaro disertaciją (1975) apie angiografinę kraujagyslių ligų diagnostiką. A. Kudaba dirbo naujų kraujagyslių pakaitalų srityje, tirdamas bambos virkštelės venos panaudojimo galimybes šlaunies ir pakinklio arterijų operacijoms. Arterijų konservavimo srityje dirbo gyd. B. Vaišnytė. M. Sučila ir A. Dranenka 1982 m. apgynė daktaro disertacijas apie skubią kraujagyslių chirurgiją. M. Sučila ištyrinėjo 637 embolektomijų rezultatus ir nustatė veiksnius, lemiančius šių operacijų rezultatus. A. Dranenka apibendrino 259 ligonių, operuotų dėl arterijų traumos, duomenis. 1982 m. buvo apgintos 2 habilituoto daktaro disertacijos. Tai – V. Triponio disertacija, kuri buvo skirta kraujagyslių protezų, išbuvusių žmogaus organizme 10–14 metų, biologinių ir tekstilinių sluoksnių tyrimui, panaudojant elektroninę mikroskopiją ir spektrografiją, taip pat chirurginių metodų sutrikusiai protezų funkcijai atnaujinti kūrimui. E. Barkausko disertacija buvo skirta slankstelinių arterijų rekonstrukcijos rezultatams įvertinti. Tai buvo visai nauja problema Sovietų Sąjungoje, mažai nagrinėta ir užsienyje. Daktaro disertacijas sėkmingai apgynė M. Gutauskas (1985), išnagrinėjęs kasos persodinimo galimybes eksperimento sąlygomis, R. Gutauskas (1983), tyrinėjęs regioninės kraujotakos pakitimus ligoniams, sergantiems periferinių arterijų okliuzine liga, P. Pauliukas daktaro disertaciją apgynė iš širdies chirurgijos srities. Galdikas daktaro disertacijoje (1987) nagrinėja kraujagyslių protezų supūliavimo priežastis, labiausiai atkreipdamas dėnesį į bakterinius veiksnius. Habilituoto daktaro disertaciją parašė pasinaudojęs eksperimentine medžiaga, kurią sukaupė dirbdamas Berne 1992 m. Joje, prisilaikant klasikinių metodikų, išnagrinėta vieno naujausių sintetinių kraujagyslių pakaitalų elgsena eksperimentinio gyvulio organizme. A. Usonis dirbo mokslinį darbą smulkiųjų arterijų patologijos srityje. Disertaciją apgynė 1991 m.Kraujagyslių chirurgai visi kartu turi daugiau kaip 700 mokslinių publikacijų. Nemažai jų prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose. Mokslinius pranešimus skaitė įvairiuose Baltijos valstybių, Sovietų Sąjungos miestuose, taip pat užsienio valstybėse – Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje, Olandijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. Pagrindinės mokslinio darbo kryptys: aortos ir jos šakų, pilvo aortos aneurizmų chirurgija (V. Triponis, E.Janušauskas, H. Ulevičius), smulkių arterijų chirurgija ir diabetas (D. Triponienė), portinės sistemos chirurgija (M. Gutauskas), miego arterijos chirurgija (N. Bičkauskas), venų chirurgija (D. Triponienė, N. Markevičius), embolijų ir trombozių diagnostika ir chirurginis gydymas (M. Sučila). Kraujagyslių chirurgijos klinika parengė doktorantus N. Markevičių, I. Gudgalytę, R. Dagilaitį, V. Zabulį, R. Vaitkevičių (vad. V. Triponis).
Centras bendradarbiauja su užsienio universitetų ir ligoninių kraujagyslių chirurgais. Iki 1986 m. buvo vykdomos moksliniai darbai su Greifsvaldo universiteto chirurgine klinika ir Erfurto medicinos akademijos kraujagyslių chirurgais, Berlyno Humboldtų universiteto kraujagyslių chirurgijos skyriumi, Hamburgo Raudonojo Kryžiaus ligoninės radiologijos skyriumi, Hamburgo Dr. Guth ligoninės kraujagyslių chirurgijos, Karolinskos instituto neuroradiologijos skyriais, Budapešto vaikų chirurgijos klinika. Į Europos kraujagyslių displazijų fakulteto veiklą 1993 m. įsitraukė prof. V. Triponis.
