„Lietuvos žinios“, 2011 gegužės 17 d.
Dializės procedūros Lietuvoje atliekamos maždaug 1400 žmonių. Dažno jų inkstai tapo kitos ligos - cukrinio diabeto ar hipertenzijos - taikiniu.
Dializės metu specialus aparatas atlieka darbą, kurio nenuveikia inkstai. Taip iš organizmo pašalinamas nereikalingas skystis ir toksinės medžiagos. Ši procedūra sergančiam žmogui paprastai atliekama 3 kartus per savaitę ir trunka apie 4 valandas.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės nefrologijos skyriaus vedėjos Elitos Gruodytės duomenimis, 25-30 proc. dializuojamų ligonių į tokią situaciją patenka dėl cukrinio diabeto. "Ši liga - dažniausia priežastis, dėl kurios žmonėms prireikia dirbtinio inksto", - teigia E.Gruodytė.
Antra pagal dažnumą hemodializių priežastis - padidėjusio kraujospūdžio liga, arba hipertenzija. Negydant jos ar tai darant blogai, ši liga gali rasti naują taikinį - inkstus. Jų ląstelės glomerulai žūsta, o tai irgi baigiasi hemodialize.
Šių procedūrų prireikia ir dėl ligų, kurių priežastis slypi pačiose inksto ląstelėse. Glomerulonefritas - imuninis inkstų uždegimas gydomas labai sunkiai, tai daryti gali tekti visą gyvenimą. Tačiau dalies pacientų inkstų funkcija blogėja tiek, kad prireikia hemodializės. Jos gali prireikti ir dėl įgimtos policistozės, kai inkstą sudaro dauginės cistos, normalios organo struktūros nebelikę. Hemodializės procedūrų gali prireikti ir dėl negydomos akmenligės.
"Sveikas Žmogus", 2011 balandžio 11 d.
Dažnas žmogus dirba sėdimą darbą, visiškai neturi laiko sportui ir dažnai stresuoja. Geriausia būtų pradėti sportuoti ir nesinervuoti dėl daugelio dalykų, tačiau jei aplinkybės kitaip neleidžia, minimaliai padėti raumenims ir atsipalaiduoti galima elementaria mankšta. Kodėl ji reikalinga? Kaip ją atlikti? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kineziterapeutė magistrantė Ieva Domarkaitė.
Vienoda sėdėjimo poza kasdien, beveik taip pat blogai, kaip visiškas nejudrumas. Dirbant sėdimą darbą, žmogus dažniausiai šiek tiek kūprinasi, kaklas atkišamas į priekį, galva užriečiama. Tokia ar panaši stabili poza sukelia raumenų įtampą – vienos raumenų grupės būna pastoviai susitraukusios, kitos – išsitempusios. Išsitempusios raumenų grupės silpsta, o susitraukusios – kaupia įtampą ir savaime neatsipalaiduoja. Toks raumenų disbalansas formuoja netaisyklingą laikyseną, sukelia įvairių ligų formavimąsi: sąnarių, stuburo ir pan. Joms reikia padėti. Atpalaiduojanti mankšta padeda panaikinti diskomfortą, atsiradusį dėl įtemptų raumenų pečių, juosmens, kaklo srityje ir užkerta kelią šių ligų formavimuisi.
Šiuo metu permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai simptomai, būdingi peršalimo ligoms, gripui.
Vienas iš peršalimo simptomų – kosulys. „Paprastai jis praeina per keletą dienų, tačiau kai kada gali komplikuotis bronchų ar plaučių uždegimu“, – perspėja VMUL Vidaus ligų skyriaus vedėja Birutė Aleknienė. Šiuo atveju kosulys gali atsirasti kaip naujas simptomas arba pasikeisti jo pobūdis. Užsitęsęs daugiau kaip 3 savaites kosulys gali būti lėtinio bronchito, bronchų astmos, bronchektazinės ligos ir net piktybinių navikų pranašas. Sausai kosima į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui. Taip pat – ir sergant gastroezofaginiu refliuksu. Esant šiai ligai skrandžio turinys patenka į stemplę, o iš čia – į kvėpavimo takus. Sauso kosulio priepuoliai šiuo atveju dažniausiai vargina naktimis. „Gydytojui paskyrus vaistus, mažinančius skrandžio sulčių sekreciją, baigsis ir kosulys. Kita vertus, jis gali rastis ir kaip kai kurių vaistų, pavyzdžiui, nuo padidinto kraujo spaudimo, šalutinis poveikis. Tada taip pat reikėtų tartis su gydytoju, o ypač – jei kosulys užsitęsia“, – sako gydytoja.
“Virusinės ligos, peršalimai dažniausiai prasideda sausu kosuliu. Jei jis nestiprus, gal nereikėtų iškart pulti prie vaistų, o gerti daug skysčių, vaistažolių antpilus, naudoti jas skalavimams, inhaliacijoms. Sausam kosėjimui nepraeinant bei vis labiau varginant reikėtų gerti jį slopinančius vaistus, tačiau nevartoti atkosėjimą gerinančių preparatų. Slopinti kosulį reikėtų pirmas 2-3 dienas, o jam tapus drėgnu, vartoti vaistus, gerinančius atkosėjimą“, – pataria vidaus ligų gydytoja Birutė Aleknienė.
Šiuo metu gripo epidemija silpsta, tačiau esant drėgniems, vėjuotiems ankstyvo pavasario orams galima užsikrėsti kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.
Svarbiausios jų yra: imuniteto stiprinimas, organizmo grūdinimas, atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas, patalpų mikroklimatas, tinkama apranga, asmens higiena.
„Lietuvos žinios“, 2010 12 21
Vilniaus gimdymo įstaigose jau kurį laiką teikiama paslauga visoms moterims - nemokama krūtų patikra ultragarsu. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje konsultacijos dėl krūtų ligų pradėtos šių metų pavasarį. Norinčiosioms pasitikrinti tereikia gauti šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimą. Paslauga tampa vis populiaresnė, tad šiuo metu besikreipianti pacientė konsultacijos patektų po trijų savaičių. Panašiai išsitirti jau visus metus galima ir Vilniaus gimdymo namuose. Be to, čia dar bus atlikta ir ginekologinė echoskopija.
Popiežiaus Benedikto XVI Žinia 2011 m. Pasaulinės ligonių dienos proga
„Jūs esate pagydyti jo žaizdomis“ (1 Pt 2, 24)
Brangūs broliai ir seserys!
Lurdo Švč. Mergelės Marijos minėjimo dieną, švenčiamą vasario 11-ąją, Bažnyčia kasmet siūlo minėti Pasaulinę ligonių dieną. Dievo tarnui Jonui Pauliui II panorėjus, tai tapo tinkama proga apmąstyti kančios slėpinį ir pirmiausia mūsų bendruomenes ir pilietinę visuomenę padaryti jautresnes sergantiems broliams ir seserims. Jei kiekvienas žmogus yra mūsų brolis, juo labiau mūsų dėmesio centre turi atsidurti silpnasis, kenčiantysis ir tas, kuriam reikia slaugos, idant nė vienas nesijaustų užmirštas ar nustumtas į paribį, nes „žmogiškumo matą esmingai lemia jo santykis su kančia ir kenčiančiuoju. Tai galioja ir individui, ir visuomenei. Visuomenė, negalinti priimti kenčiančiųjų ir padėti jiems dalydamasi užuojauta, yra žiauri ir nežmoniška visuomenė“ (Enciklika Spe salvi, 38).
PSO paskelbė, kad šeštoji pandeminio gripo A(H1N1) (2009 m.) fazė jau praeityje, ir kad jau perėjome į po-pandeminį gripo laikotarpį. Atsižvelgiant į ankstesnes pandemijas manoma, kad A(H1N1) (2009) gripo virusas taps sezoniniu gripu ir cirkuliuos dar keletą metų.
Remiantis praėjusių pandemijų patirtimi manoma, kad viruso sukeltos infekcijos komplikacijos formos ir toliau bus būdingos jaunesnio amžiaus žmonėms. Žmonių grupės, kurios pandemijos metu buvo įvardijamos kaip didelės rizikos (pvz. lėtinėmis ligomis sergantys asmenys), ir toliau išliks padidintos rizikos grupėmis, tačiau tikimasi, kad susirgimų skaičius šiose grupėse sumažės.
„Valstiečių laikraštis“, 2010 lapkričio 26 d.
Šlapimo nelaikymas – rimta problema, apie kurią moterys dažnai nedrįsta kalbėtis net su medikais. Atsikratyti šių nemalonių pojūčių gali padėti nesudėtinga ir nemokama operacija.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo med. m. dr. Gedimino Mečėjaus teigimu, ši bėda kamuoja kas antrą vyresnę nei 50 metų moterį. Kartais su šia problema susiduria ir jaunesnės moterys. Šlapimas nevalingai gali nutekėti moteriai kosint ar čiaudint, keliant sunkesnį daiktą, bėgant.
Taip atsitinka, nes su amžiumi silpsta pilvo ir tarpvietės raumenys, pasikeičia šlapimo pūslės ir gimdos padėtis, atsiranda jungiamojo audinio nepakankamumas. Tam įtakos gali turėti antsvoris, nėštumai, gimdymai, net diabetas. Be to, prasidėjus menopauzei suplonėja šlapimo pūslės ir šlapimo kanalo gleivinė, tad blogiau užsidaro šlapimo pūslės raukas. Spaudžiant pasislinkusiai gimdai, susikaupęs net ir nedidelis šlapimo kiekis nuteka iš pradžių tik sunkiai keliant, čiaudint ar kosint, o vėliau ir staigesnio judesio metu ar net visai ramiai vaikštant.
„Lietuvos žinios“, 2010 m. gruodžio 30 d.
Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja gimdymų, kurie baigiami cezario pjūvio operacija, nors gerai žinoma, kad palankiausia vaikui ateiti į šį pasaulį natūraliai. Todėl randama vis naujų būdų, kaip natūralų gimdymą padaryti paprastesnį bei saugesnį.
Kadaise Lietuvoje mirdavo maždaug trečdalis iki metų amžiaus naujagimių, pasaulį kasmet apleisdavo apie 400 gimdyvių. Dabar šie rodikliai minimalūs, jais mes nesiskiriame nuo kitų civilizuoto pasaulio kraštų. Tačiau medikai prabyla, kad ne visi pokyčiai - vien teigiami. Juk dabar net penktadalis vaikų pasaulį išvysta atlikus cezario pjūvio operaciją.
