Atvėsus orams neretai daugelis susiduria su keistu reiškiniu – ima labiau skaudėti rankas, kojas arba kitaip sakant „sukti sąnarius“. Tačiau, pasirodo, toks reiškinys yra pilnai paaiškinamas, kadangi sąnariai ir jų jautrumas iš tiesų yra susijęs su besikeičiančiais orais. Kodėl šaltuoju metų sezonu labiau skauda sąnarius sutiko papasakoti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Mykolas Liubauskas.
Sąnarių skausmai – problema, kurią sukelia įvairiausios priežastys ir aplinkos veiksniai
Gydytojas ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas teigia, kad sąnarių problemos sukelia skirtingo lygio skausmus, reikalauja įvairiapusiško gydymo ir pasireiškia pačiais įvairiausiais simptomais.
„Būtent todėl šie sąnarių sutrikimai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: trauminės kilmės skausmus ir degeneracinius pakitimus. Dažniausiai degeneracinės kilmės sąnarių problemos išryškėja bėgant laikui ir kaupiasi kartu su amžiumi.
Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jis susiduria su panašiomis bėdomis, kas yra natūralu. Jaunesniame amžiuje pacientai dažniau susiduria su trauminės kilmės skausmais, kadangi paprastai tariant, žmonės gyvena aktyvesnį gyvenimą“, – pradeda pasakoti gydytojas.
Kodėl skauda sąnarius?
Trauminės kilmės priežastys yra nustatomos pagal tai, kokia trauma ištiko pacientą ir kokią kūno dalis buvo pažeista: sąnarys, kelis, meniskas, raiščiai, sausgyslės ar petys ir kt. „Visos šios traumos gali sukelti skausmus žmogui, todėl reikia pacientą stebėti ir tyrinėti, kodėl tą sąnarį skauda. Degeneracinės kilmės skausmas įtakos turi genetika ir kokia yra mūsų paveldėta kremzlių bei sąnarių struktūra. Apie tokius pokyčius kalbame turint omenyje kremzlę, kuri yra tarsi trintukas. Įsivaizduokite, kad gimstame vienu storu trintuku ir per gyvenimą jį vis triname. Jeigu trintukas buvo naudojamas gražiai, lygiai ir tvarkingai jo nepažeidžiant, neplėšant ar netrinant tik viena puse – viskas gerai. Tačiau, jeigu jis buvo trinamas tik vienu kampu, tai tas kampas, kuris buvo daugiausiai trinamas, greičiausiai ir susidėvės. Tad lygiai taip pat sudils ir kremzlė, jeigu ji buvo pažeista, nes taps mažiau atspari“, – paaiškina M. Liubauskas. Degeneraciniai pakitimai, o ypatingai kremzlės sutrikimai sukelia lėtinį, uždegiminį procesą osteoartritą. Dėl šios būklės kremzlėje mažėja molekulinė struktūra – kondratino sulfatas, kuris sudaro kremzlėje tinklelį ir užpildo jos tūrį. Esant šios medžiagos trūkumui, kremzlėje ima kauptis vanduo, o dėl to ji tampa elastinga ir mažiau geba atlaikyti smūgius, apkrovą. „Laikui bėgant ar esant praeities pažeidimas, kremzlė ima plonėti, mažėti ir taip kyla uždegiminis procesas, kuris paskatina jos degeneraciją. Kuomet kremzlė nudyla, artrozė arba kitaip vadinamas osteoartritas pažengia, tuomet vienintelis būdas sutvarkyti bėdą lieka kremzlę pakeisti kita – protezuoti. O kol problema nėra tokia pažengusi, tol yra pats metas labai susirūpinti sąnarių būkle“, – teigia pašnekovas.
Be to, neretai daugelis pastebi, kad sąnarių problemos paūmėja esant prastiems orams. Pasiteiravus, ar tokie sutapimai tėra mitas, M. Liubauskas tikina, kad tokius pastebėjimus galima nesunkiai paaiškinti, nes trumpai tariant, oro sąlygos turi įtakos bendrai savijautai. „Nors vienos teorijos ar dominuojančio paaiškinimo nėra, tačiau pradėkime nuo to, kad neretai vien jau pats „cepelininis“ dangus sukelia niūrią nuotaiką. Kuomet nuotaika yra prastesnė, tuomet į viską reaguojame jautriau, labiau jaučiame skausmą. Moksliškai aiškinant taip pat yra kelios teorijos. Teigiama, kad krentant atmosferos slėgiui, sąnarių audiniai ir struktūros bei sausgyslės kažkiek ima ir prasiplečia dėl slėgio, o toks reiškinys gali imti pradėti dirginti nervų galūnėles. Kadangi sąnarys turi ribotą struktūrą, tokie pasikeitimai ima kelti nemalonų pojūtį“, – aiškina specialistas. Ortopedas-traumatologas taip pat priduria, kad pasikeitę orai išprovokuoti sąnarių skausmą gali ir dėl to, kad esant vėsiam, šaltam orui, sąnariuose esantis skystis, tepalas iš slidaus ir klampaus, krentant temperatūrai, ima tirštėti bei džiūti, jo lieka mažiau: „Jeigu sąnaryje jau yra ir taip bėdų, dėl šios priežasties jis tampa dar jautresnis, tad visa ši kombinacija dažnai ir nulemia, kad žmonės ima skųstis, jog „suka sąnarius“. Jeigu tik išgirstate tokį nusiskundimą, galbūt tą dieną prieš išeinant visai ir verta su savimi pasiimti lietsargį (juokiasi).“
Sąnarių ligų gydymas ir prevencija
Trauminės kilmės sąnarių pažeidimais dažniausiai skundžiasi aktyvų gyvenimą puoselėjantys žmonės. Senstant, mažėja fizinis aktyvumas, todėl natūralu, kad sąnarių problemas sukelia degeneraciniai veiksmai. Visgi, esant bet kokiam sąnario skausmui reikia nepamiršti, kad tam įtakos turi ne tik šaltis ir aplinka, tačiau ir judesys: „Judėjimas – būtinas. Žmonės klaidingai mąsto sakydami, kad esant sąnario pažeidimui nereikia judėti. Ne, tokie veiksmai tik dar labiau blogina situaciją, nes sąnarį reikia judinti, išsaugoti jo amplitudę, kuri mažėja esant degeneraciniams veiksniams. Vėliau atsiranda judesių ribotumas, dėl ko apkrova sąnariui tik didėja. Pastebėkite, kad kuomet žmogus ima mažiau judėti, tokio pobūdžio problemos ima ūmėti. Neretai perpus jaunesnis žmogus, kuriam stinga aktyvios veiklos, jaučiasi prasčiau nei vyresnis.“ M. Liubauskas griežtai teigia, kad sąnario skausmus reikia gydyti taip, kad žmogus ir toliau galėtų judėti, neturėti jokių draudimų ar apribojimų kažkokiai fizinei veiklai. „Kyla tik vienas klausimas, kokio gydymo intensyvumą turime paskirtį pacientui, kad jis ir toliau esant sąnarių problemoms galėtų užsiimti savo mėgstamomis veiklomis. Žinoma, perteklinis fizinis krūvas ir netaisyklingai atliekami pratimai gali sąnarį jautrinti, jį dar labiau pažeisti ar išprovokuoti skausmus, tačiau nėra tokio dalyko, kad kažką būtų griežtai draudžiama nustoti daryti“, – sako pašnekovas. Dažnai susidūrę su sąnarių skausmais skubame ne tik pamiršti kuriam laikui fizinę veiklą, tačiau ir imamės įvairiausių savigydos būdų, pavyzdžiui, ant skaudamos vietos tepame įvairius skausmą malšinančius tepalus. Pasiteiravus, ar toks elgesys yra rekomenduojamas, ortopedas-traumatologas teigia, kad kiekvieną kartą, prieš tepant bet kokį tepalą, reikia gerai pagalvoti, kokiu tikslu tai darote. „Tepalai yra labai įvairūs. Vieni yra priešuždegiminiai, kurie slopina kremzlės uždegimo lėtinius procesus ir tuo pačiu – simptomų jautrumą. Tokie vaistai ir tepalai yra naudojami norint malšinti sąnarių skausmus, kurie yra labiausiai varginanti problema žmonijoje.
Esant sąnarių degeneraciniams sutrikimams, kuomet jau yra visai prastai, kalbame apie intervencines procedūras arba operacijas. Beje, kitos tepalų grupės skirtos malšinti skausmus turi savo teoriją. Teigiama, kad jutiminės skausmo skaidulos turi mielinius dangalus, pro kuriuos skausmo impulsas sklinda apie 30-40 kartų greičiau. Tad kai kurie tepalai veikia tokiu principu: kol yra dirginama oda, negalime toje srityje, ant kurios pateptas tepalas, jausti skausmo. Tokie tepalai slopina skausmo jutimą, tačiau turėkite omenyje, kad tepalai veikia lėčiausiai, todėl jeigu labai skauda, geriau rinktis skausmą malšinančias tabletes“, – įspėja Mykolas Liubauskas. Tačiau, kad rečiau tektų griebtis įvairių tepalų ar vaistų ir sąnariai nekeltų problemų, būtina pasirūpinti savo gerove ir prieš imantis fizines veiklos gerai atlikti viso kūno apšilimą, tempimo pratimus, kurie mažina riziką patirti traumą. „Esant degeneracinės kilmės skausmams bei vyresniame amžiuje reikia pasirūpinti, kad šaltuoju metų sezonu sąnariai nesustingtų, kuo daugiau judėtų. Be to, esant sąnarių skysčio sutirštėjimui, kuomet pokyčiai jau yra įvykę ir pacientui sunku ištverti žiemą dėl sąnarių skausmų, yra laikina alternatyva. Profilaktiškai į sąnarį yra leidžiama hialiurono rūgštis, kuri veikia kaip surišanti medžiaga. Suprantama, kad tokia procedūra yra laikina, tik kažkuriam laiko tarpui. Jeigu pakitimai yra ryškūs ir sąnariai nudilę, vertėtų geriau apsvarstyti kitus gydymo pasirinkimus iš esmės“, – sako baigdamas pokalbį gydytojas ortopedas-traumatologas M. Liubauskas.
Kalbėjosi Urtė Paulauskaitė
