Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinikos vedėjo dr. Raimundo Vaitkevičiaus, dažniausiai aneurizmos atsiranda pilvinėje aortoje, tačiau gali būti ir kitose aortos srityse, kojų arterijose, pasitaiko ir žarnų pasaito arterijų aneurizmų. „Tai lokalus arterijos išsiplėtimas, dažniausiai laikui bėgant susiformavęs dėl degeneracinių pokyčių. Didžiausia rizikos grupė – ateroskleroze sergantys senyvo amžiaus žmonės. Mat proceso pažeista kraujagyslės sienelė dėl padidėjusio kraujospūdžio ir kitų veiksnių plečiasi kaip balionas, todėl pasiekus tam tikrą ribą atsiranda jos plyšimo rizika“, - aiškino medikas.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 1-ajame ir 2-ajame Angiochirurgijos skyriuose atliekamos visos kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos: pilvo aortos aneurizmų rezekcijos, endovaskulinės aortos aneurizmos stentavimo operacijos, aortos ir klubinių arterijų protezavimai ir daugelis kitų.
Žinia, aterosklerozė – metų metus kraujagyslių sienelėse vykstantys procesai. Nustatyta, kad rizikos riba atsirasti aneurizmai – 65 metai. Daug dažniau nuo šios ligos miršta vyrai, ypač rūkantys. Nors aneurizma didele dalimi susijusi su paveldėjimu, žmogaus gyvenimo būdas, rizikos veiksniai gali lemti – pasireikš ji ar ne. Taigi pagrindiniai jos rizikos veiksniai – amžius, rūkymas, aukštas kraujospūdis, padidintas cholesterolis, lytis. Kita vertus, šimtaprocentinės taisyklės nėra – aneurizma gali išsivystyti ir plyšti bet kuriame amžiuje ir bet kurios lyties asmeniui. Jauniems žmonėms jos neretai būna įgimtos.
Plyšus aortai žmogus nukraujuoja ir miršta dažniausiai per kelias valandas. Išgyvenamumas nuo šios ligos yra nedidelis – skaičiuojama, kad apie pusę žmonių tiesiog nespėja patekti pas tinkamus specialistus, kadangi neatpažįsta aneurizmos požymių, o iš likusių vėlgi apie pusės išgelbėti nepavyksta.
Blogiausia, kad dažniausiai aneurizma vystosi be jokių simptomų – aorta gali būti dvigubai ar net trigubai išsiplėtusi, pilve dėl to susidaro pulsuojantis maišas, kuriame cirkuliuoja kraujas, tačiau žmogus, ypač jeigu jis stambesnis, šio pulsavimo nejaučia, jam nieko neskauda. Tik plyšus aneurizmai pajuntamas didžiulis skausmas (nugaroje ar kitoje netoliese esančioje srityje), o vėliau netenkama sąmonės. Priklausomai nuo plyšimo vietos, visas procesas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų.
„Pagal statistiką Lietuvoje aneurizmos plyšimų registruojama keturis kartus mažiau nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tačiau iš tiesų mes nežinome tikrosios statistikos, kadangi ne visada gilinamasi į mirties priežastį: užrašoma, kad žmogus namuose mirė nuo infarkto, ir tiek. Ši patologija mažai žinoma. Blogiausia, kad ir mirusiojo vaikai nesužino tikrosios priežasties, o jie turi dar didesnę riziką turėti aneurizmą“, - svarstė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas angiochirurgas Tomas Baltrūnas.
Dar šiek tiek statistikos. Vokietijoje dėl pilvo aortos aneurizmų per metus gydoma apie 15 tūkst. pacientų. Lietuvos populiacijoje tai sudarytų 560 atvejų arba 4,7 karto daugiau. Danijoje gydoma per 1000 tokių pacientų per metus. Palyginus Danijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, tai būtų 5 kartus daugiau nei Lietuvoje.
Lietuvoje aneurizma nediagnozuojama ir negydoma iki 80 proc. pacientų. Ne gana to, jau plyšus aneurizmai, ji nediagnozuojama apie 73 proc. atvejų, pasmerkiant pacientus greitai mirčiai.
Medikamentinio gydymo nėra
Kadangi ši liga besimptomė, kai kuriose šalyse egzistuoja prevencinės pilvinės aortos patikros programos. Mat nustatyti aneurizmą paprasta – tereikia padaryti pilvo echoskopiją. Pilvas tiriamas todėl, kad apie 90 proc. visų aneurizmų randama būtent čia. Šių patikros programų metu, į kurias kviečiami 65 metų sulaukę vyrai, pasak T. Baltrūno, aneurizma nustatoma 2-3 proc. pacientų. Tai pakankamai didelis skaičius – visais šiais atvejais užbėgama už akių jos plyšimui. Lietuvoje tokios programos nėra, todėl aneurizmos nustatomos atsitiktinai.
Beje, kaip pažymėjo R. Vaitkevičius, gali atsirasti ir vadinamosios pseudoaneurizmos. Tai nutinka po arterijų sužalojimo (esant durtinėms, šautinėms žaizdoms, kaulų lūžiams) bei po įvairių medicininių intervencijų. Jos nėra gyvybiškai pavojingos, tačiau prasideda infekcinis procesas, kuris gali baigtis netgi sepsiu. Taigi po panašių traumų žmogus taip pat turi būti budrus.
„Medikamentinio aneurizmos gydymo nėra. Ją tiesiog tenka stebėti. Net sureguliuotas kraujospūdis neapsaugo nuo tolesnio jos plėtimosi. Ji plečiasi baliono principu – iš pradžių balionas pučiasi sunkiai, tačiau kuo toliau, tuo pūsti lengviau. Tas pats su aneurizma – kuo ji didesnė, tuo greičiau didėja. Kita vertus, gali praeiti dešimtmečiai, kol aneurizma pasiekia gyvybei pavojingą dydį, o gali būti ir taip, kad aneurizma auga labai greitai. Kai pasiekiama riba, kada grėsmė gyvybei kur kas didesnė už operacijos keliamas rizikas, taikomas chirurginis gydymas“, - pasakojo T. Baltrūnas.
Atviros operacijos metu aneurizma prapjaunama ir jos vietoje įsiuvama dirbtinė kraujagyslė – kraujas teka nauju keliu ir aneurizma daugiau nesiplečia. Endovaskulinės operacijos metu pilvo prapjauti nereikia: nuotoliniu būdu į aortos spindį implantuojamas kraujagyslės pakaitalas – specialus stentas, kuris iš vidaus prisitvirtina prie aortos sienelių. Tokiu būdu aneurizma atjungiama nuo kraujotakos ir plyšimo rizika išnyksta.
„Šios operacijos privalumas, kad ligonis tą pačią dieną gali atsistoti, o kitą – jau beveik važiuoti namo, iš karto gali valgyti, gerti. Trūkumas, kad pacientą reikia sekti: kasmet būtina atlikti kompiuterinę tomografiją ir tikrinti, ar nepasislinko stentas. Tai kasmetinė papildoma apšvita. Po atviros operacijos sekimas nereikalingas, bet atsigavimas po operacijos užtrunka gerokai ilgiau, būna sunkesnis. Todėl senesniems pacientams dažniau dedamas stentas, o jaunesniems, kurie dar ilgai gyvens, galbūt geriau atvira operacija“, - teigė T. Baltrūnas.
Yra problemų su širdimi – reikia pasitikrinti kojas
Taigi aneurizma, pasak medikų, yra dar viena aterosklerozės sukelta liga. Ji kelia didžiulę grėsmę gyvybei, tačiau kalbama apie ją mažai. „Dėl pilvinės aortos aneurizmos Lietuvoje per metus vidutiniškai atliekama apie 150 chirurginių operacijų, iš jų apie 40 – skubia tvarka dėl plyšusių aneurizmų, kurių mirštamumas 2013 m. buvo 50 proc. Tuo tarpu, ligą gydant prevenciškai mirštamumas po planinių operacijų tesiekė vos 1,7 proc. Akivaizdu, kaip svarbu aneurizmą anksti diagnozuoti ir laiku gydyti“, - pasakojo R. Vaitkevičius.
Reikia pažymėti, kad aterosklerozė, pasak mediko, gali tapti ne tik širdies infarkto ar insulto priežastimi. Iš tiesų ji gali sukelti eilę ligų, tiesiog simptomai pasireiškia silpniausioje organizmo grandyje. Todėl vienam gali įvykti infarktas, kitam – insultas, trečiam – prasidėti kojų gangrena. „Jei žmogus turi, pavyzdžiui, problemų su širdimi, jam vertėtų pasitikrinti ir kojų bei rankų kraujotakas“, - patarė angiochirurgas.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, turinti ilgiausias kraujagyslių chirurgijos tradicijas Lietuvoje, šiemet atliks 5000-ąją periferinių kraujagyslių stentavimo procedūrą, susijusią su užsikimšusiomis nuo aterosklerozės periferinėmis galūnių kraujagyslėmis.
„Dalis šių procedūrų suteikia žmogui komfortiškesnį gyvenimą, bet dalis yra ir tokių, be kurių žmogui būtų atlikta galūnės amputacija. Vokietijos statistika rodo, kad atlikus kojos amputaciją vidutiniškai po 18 mėnesių žmogus miršta. Taigi ją galima palyginti su pakankamai piktu vėžiu – gerokai piktesniu nei prostatos ar krūties vėžys. Žmogus tampa prikaustytas prie lovos, o nejudrumas paveikia visas organizmo sistemas, toliau vystosi aterosklerozė ir neretai įvyksta infarktas, insultas arba prasideda kitos kojos gangrena.
Taigi smulkių kraujagyslių užsikimšimas labai pavojingas. Jei užsikemša stambi kraujagyslė, galima padaryti šuntą, ją atkimšti, tačiau didžiausias iššūkis – smulkiausios kraujagyslės, nes jų apeiti į dar smulkesnes nebeįmanoma. Pavyzdžiui, diabetikui dažnai net negalime padėti, nes jis nebeturi smulkiausių kraujagyslių. Todėl jiems dažnai būna pirštų gangrenos“, - pasakojo T. Baltrūnas.
Žmonės delsia, kol pradeda pūti gyvi
Pasak jo, rūkantys, per 65 metus perkopę vyrai kokiu nors būdu turėtų išsireikalauti iš šeimos gydytojo siuntimą pas echoskopuotoją, kuris patikrintų pilvo aortos diametrą. Jeigu diametras viršija 2,5 cm, reikia kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Kita svarbi žinia, kuria nori pasidalinti medikas: jei žmogus, paėjėjęs 100-200 metrų, turi sustoti dėl skausmo kojoje, dažniausiai – blauzdoje, visiškai nebūtina eilinį kartą keliauti pas neurologą ir skųstis nepraeinančiais skausmais. Dažniausiai šis simptomas byloja apie kraujagyslių užsikimšimą: raumenims trūksta kraujo, todėl juos skauda.
„Būtent pajutus šį simptomą reikia kreiptis į kraujagyslių chirurgus, o ne tada, kai pirštas pasidaro juodas ir pradeda pūti. Labai dažnai žmonės atvyksta jau su papuvusiais pirštais. Delsia, kol pradeda pūti gyvi“, - stebėjosi pašnekovas.
T. Baltrūnas apgailestauja, kad žmonės šiandien mėgsta gydytis patys. Patys ir diagnozuoja savo ligas. Pavyzdžiui, nusprendžia, kad dėl kojos skausmų kaltas stuburas, vaikšto privačiai pas manualistus, leisdami didžiulius pinigus, išbando dėlių terapiją, eilę kitų paramedicininių dalykų, gydosi ozonu, o problema susijusi su užsikimšusiomis kraujagyslėmis.
Pasitaiko ir taip, kad šeimos gydytojai laiku neįžvelgia grėsmės ir taip pat dėl kojų skausmų gydo stuburą – siunčia fizioterapinėms procedūroms, masažams. Apie tikrąją priežastį pagalvoja tik tada, kai po 2-3 mėnesių pradeda mėlynuoti pirštai.
Norintiems pristabdyti aterosklerozės procesus kojose T. Baltrūnas patarė užsiimti nieko nekainuojančia, tačiau sveikatai labai naudinga prevencija – kuo daugiau vaikščioti. Vaikščiojimas turi didžiausią apsauginį poveikį nuo kojų smulkių kraujagyslių užsikimšimo. Vokietijoje netgi yra valstybės finansuojamos programos, kurių metu panašių bėdų turintys žmonės vaikšto prižiūrimi specialistų – pajutę skausmą sustoja, pailsi ir eina toliau.
Inga Saukienė
Delfi, 2014 03 25
