Baigiantis vasarai, Lietuvoje įsivyravo karšti orai. Šiais metais mėgavomės vėsesniais orais, todėl iki 30 laipsnių pakilusi oro temperatūra ne vienam lietuviui tapo rimtu iššūkiu, nes mūsų šalyje dėl drėgno oro karštis yra sunkiau toleruojamas, alinantis ir sukeliantis sveikatos sutrikimų.
Nors troškulio nejaučiame, organizmui gali trūkti iki 1 litro skysčių
Anot Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės patarėjos Boženos Markevič, į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų skaičius smarkiai nepakito, pasikeitė skundai, dėl kurių atvykstama pagalbos į ligoninę: „Šiomis dienomis daugiausiai sulaukiame pacientų, kurie geria per mažai skysčių, buvo nualpę, patiria elektrolitų disbalansą. Daliai pacientų paūmėja lėtinės ligos. Sakyčiau, pagrindinė problema ta, kad mūsų žmonės per karščius, būdami įkaitusioje aplinkoje, nesaugo savo sveikatos. Alina organizmą negerdami pakankamo kiekio vandens“.
Deja, ne visada galima pasitikėti viešai prieinamomis skysčių suvartojimo skaičiuoklėmis, ypač – užklupus karščiams. Kaip pastebi B. Markevič, suaugę žmonės – vyresni nei 25 metų – nejaučia troškulio, nors organizmui tuo metu gali stigti iki 1 litro skysčių. Juk per karščius daugiau prakaituojama ir kartu su prakaitu netenkama daug skysčių bei elektrolitų. Gydytoja pabrėžia, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje šiomis dienomis tenka sutikti daugiau būtent tokių pacientų – nualpusių dėl per menko suvartojimo skysčių kiekio ir buvimo karštoje aplinkoje.
Vis tik didžioji dalis pacientų šiuo metu yra vyresnio amžiaus, nes šios grupės žmonės dažnai turi lėtinių ligų ir nuo karščio poveikio saugosi nepakankamai. Tokio elgesio pasekmės gali būti labai rimtos – ištikti infarktas, insultas, sutrikti širdies ritmas. Dėl sutrikusio elektrolitų disbalanso gali svaigti galva, žmonės gali alpti, juos gali pykinti, jie gali vemti, o tai dar labiau sutrikdo elektrolitų ir vandens balansą. Patenkama tarsi į užburtą ratą.
Ypatingą dėmesį į suvartojamų skysčių kiekį turi atkreipti pacientai su hipertenzija. Jeigu toks žmogus, vartojantis ar ne vaistus, staiga pastebi, kad spaudimas yra labai žemas, tai yra ženklas, jog netekta daug skysčių, „Įsivaizduokite, per vamzdžius, per jūsų kraujagyslę, reikia kažkaip pravaryti kraują, , hipertonikas staiga pajaučia, kad jo spaudimas yra labai žemas, tai, be jokios abejonės, jo skysčių deficitas bus ne vienas, ne du ir ne trys litrai“, – vaizdžiai pasakoja B.Markevič.
Vėsinkite patalpas ir gerkite skysčius
Božena Markevič įsitikinusi, kad sau padėti galima ir menkais, nesunkiai įgyvendinamais dalykais: „Visų pirma, vengti karščio, t.y. nebūti lauke. Namuose uždaryti langus, užtraukti užuolaidas tam, kad nebūtų tiesioginių saulės spindulių. Jeigu įmanoma, naudoti šviesą atspindinčios užuolaidas, kurios nepraleidžia karščio. Langai būtinai turi būti uždaryti. Dažnas galvoja, kaip atvėsinti patalpą – naudoja kondicionierių, vėjelį. Tiesa, naudotis kondicionieriumi reikėtų atsargiai, nesudaryti didelio temperatūrų skirtumo (ne daugiau 5 laipsnių tarp lauko ir vidaus temperatūros), nes tai gresia peršalimo ligomis, herpeso suaktyvėjimu. Patarčiau pastatyti vėjelį prieš talpą su ledukais – taip oras drėkinamas ir tampa gaivesnis, lengviau kvėpuoti. Be to, toks vėsinimasis nekelia grėsmės susirgti.
Daugeliui kyla klausimas, kaip vis tik nustatyti, kiek karštą dieną reikėtų išgerti vandens. Direktoriaus patarėja pabrėžia, jog kiekvienam norma yra skirtinga, priklausomai nuo to, kiek išprakaituojama: „Vieni prakaituoja daugiau, kiti mažiau. Tad, jeigu jaučiame troškulį, reikia išgerti daugiau nei litrą vandens ir taip papildyti savo atsargas. Nes kai skysčių stoka yra iki 1 litro, žmogus troškulio nejaučia. Karštomis dienomis suaugusio žmogaus, kuris sveria apie 80 kg, vandens poreikis vandens gali būti ir 4, ir 5 litrai. Tiesa, vandenį reikėtų gurkšnoti palengva“.
Pasak Boženos Markevič, stebint šlapimo spalvą, labai lengva pastebėti, ar vartojama pakankamai skysčių. Jei ji yra labai tamsi, sakykime, alaus spalvos, vadinasi, organizmas tikrai yra dehidratuotas, skysčių geriama nepakankamai. Šlapimo spalva turėtų būti ganėtinai šviesi. Jei taip yra – skysčių gerta pakankamai.
„Nepakankamas skysčių vartojimas per karščius gali sukelti ir inkstų nepakankamumą, širdies ritmo sutrikimus. Todėl vyresni žmonės turėtų į tai labai atkreipti dėmesį, ypač tie, kurie dar papildomai geria šlapimą varančius vaistus. Nes žmogus ne tik išprakaituoja, tačiau dar ir išvaro skysčius su vaistais,“ – atkreipia dėmesį medikė.
Jauni žmonės linkę manyti, kad yra sveiki ir atsparūs karščiui, o saulės smūgis jiems tikrai negresia. Patartina karštomis dienomis vengti aktyvaus darbo lauke.
„Įsivaizduokime, jei pavėsyje yra 30, tai saulėje gali būti ir 60 laipsnių, todėl nesunku patirti saulės ar šilumos smūgį. Tam, kad neperkaistume saulėje, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, dengti kūną rūbais, teptis kremais, kurių SPF faktorius yra ne mažiau 50. Jeigu įmanoma, per pačius karščius nustoti dirbti. Deja, Prancūzijos patirtis rodo, kad net ir jauni žmonės gali numirti dirbdami karštyje. Aišku, turi būti pakankamas skysčių vartojimas ir, be jokios abejonės, būtina nepersikaitinti saulėje. Kai jau prasideda silpnumas, mirguliavimas akyse, pykinimas – tai požymis, kad mes perkaitome nuo saulės ir galbūt jau galima įtarti saulės smūgį“, – svarbius patarimus dalija Božena Markevič.
Mitas: tinstančios kojos reiškia, kad suvartojama per daug skysčių
„Kartais per karščius sveikas žmogus pastebi, kad tinsta kojos, žiedai tampa per maži. Turbūt sunku patikėti, bet taip mūsų organizmas ginasi nuo to, kad vartojame per mažai skysčių. Taip skystis užrakinamas taip vadinamame trečiajame - tarpląstelianiame tarpe. Kai žmogus per karščius vartoja mažai skysčių, o reikia užtikrinti organizmo funkcionavimą, organizmas skysčius tiesiog užrakina, todėl skysčiai kaupiasi kojose: dažniausiai tai būna čiurnos, pėdos. Staiga pastebime, kad kažkodėl batai tapo per maži arba žiedas spaudžia. Tai pirmas požymis, kad geriama mes per mažai skysčių ir tokiu būdu organizmas ginasi nuo perkaitimo bei išsaugo pakankamą skysčių kiekį organizme, kad užtikrintų visas kitas gyvybines funkcijas“, –gajų mitą paneigia medikė.
Pradėjus pakankamai gerti, tinimai dažniausiai praeina. Tik yra problema, kad žmonės vis tiek neišgeria pakankamo skysčių kiekio ir tokiu atveju tinimas gali nepraeiti greitai. Dažniausiai, išgėrus 4-5 litrų skysčių, tinimai atslūgsta, nes inkstai ima normaliai funkcionuoti. Inkstai it organizmo skalbimo mašina, kuriai būtinas vanduo – jie šalina toksinus drauge su vandeniu. Todėl kai yra vandens, su kuriuo iš organizmo pašalinami toksinai, pasišalina skystis iš pirštų, kojų ir praeina tinimas.
Kada laukti nebereikia, o būtina kreiptis pagalbos?
B.Markevič aiškina, kad tais atvejais, kai nepaisant suvartojamo pakankamo skysčių kiekio, savijauta negerėja, didėja galvos svaigimas, sunku atsikelti iš lovos (pavyzdžiui, žmogus nebegali nueiti iki tualeto), ima trikti širdies veikla (jaučiamas neritmingas širdies plakimas, atsiranda silpnumas, pykinimas, vėmimas) – būtinai reikia kreiptis į medikus, nes čia jau kalbama apie perkaitimą, galimai, šilumos smūgį, kai be kvalifikuotos medicinos pagalbos, gali ištikti ir mirtis.
