Pirmą kartą akcija "Gimiau nerūkanti/is" buvo surengta 2002 m. Kauno mieste, o vėliau tapo nacionaline. Šiais metais akcija vykdoma dvyliktąjį kartą. Akcijos metu stengiamasi priminti apie vis gausėjančius faktus apie pragaištingą tėvų rūkymo įtaką vaikų sveikatai.
Medikų paskelbti duomenys rodo, kad trečdalis perinatalinių mirčių, kai vaikas miršta dar įsčiose yra sąlygotos motinų rūkymo. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu, dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Taip pat paaiškėjo, kad rūkančios mamos dvigubai dažniau nei nerūkančios gimdo prieš laiką, o naujagimiai būna mažesnio svorio. Mamų rūkymas iki 30 proc. padidina apsigimimų („kiškio lūpos", „Vilko gomurio" ir kt.) riziką. Be to rūkančioms ir krūtimi maitinančioms mamoms pasigamina žymiai mažesnis pieno kiekis, nes nikotinas slopina prolaktino gamybą. Taip pat įrodyta, kad rūkančių mamų vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, bronchitu, bronchine astma. Sociologiniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikams sunkiau sekasi mokytis. Augdami vaikai perima tėvų elgesio modelį ir patys dažniau pradeda rūkyti. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo.
Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių. Dėl šios priežasties akcijos organizatoriai, matydami vis labiau visuomenėje, o ypač tarp moterų, plintantį rūkymą, siekia informuoti visuomenę ir paraginti ją saugoti savo vaikų ir savo sveikatą.
Tabako rūkymas - viena pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kas šešias sekundes miršta žmogus. Tabako epidemija per metus nusineša 6 mln. planetos gyvybių, iš jų - daugiau nei 600 tūkst. yra pasyviojo rūkymo aukos. Apie 63 proc. visų neinfekcinių ligų atsiradimo rizikos veiksnys - tabako vartojimas ir pasyvus rūkymas. Jei nebus mėginama šį reiškinį sustabdyti, 2030 m. mirčių skaičius išaugs iki 8 milijonų, iš jų 80 proc. bus mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojai.
Šiandien Lietuva gali didžiuotis įgyvendinamomis pažangiomis tabako kontrolės priemonėmis (tabako gaminių reklamos draudimas, draudimais rūkyti uždarose viešose vietose, tabako akcizų padidėjimas ir kt.), tačiau situacija lieka grėsminga. Lietuvos statistikos departamento ir kitų institucijų atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje nemažėja kasdien rūkančių gyventojų dalis ir naujų susirgimų su rūkymo susijusiomis ligomis skaičius, tenkantis 100 tūkst. Gyventojų. Didėja rūkančių vaikų ir paauglių skaičius. 80 proc. dabartinių rūkalių tabako gaminius pradėjo vartoti iki 18 metų. Lietuvoje rūko 33 proc. gyventojų (ES vidurkis - apie 30 proc.).
2012 m. Europos Komisija pateikė Tabako gaminių direktyvos persvarstymo pasiūlymus Tarybai ir Europos Parlamentui. Juose - griežtesnės tabako gaminių gamybos ir pardavimo taisyklės, ribojimai anksčiau nereglamentuotiems gaminiams, tokiems kaip elektroninės cigaretės ir žoliniai rūkomieji gaminiai, papildomos kramtomojo ir uostomojo tabako sudėtinių dalių skelbimo taisyklės.
Didžiausią diskusiją kelia Komisijos siūlymas suvienodinti cigarečių pakelių išvaizdą ir parametrus. Ant jų siūloma 75 proc. vietos skirti įspėjimams apie rūkymo žalą. Vartotojui sunkiai suprantamą informaciją apie dervų, nikotino ir kitų kenksmingų elementų kiekius turėtų papildyti užrašas, kad cigaretėse yra daugiau nei 70 onkologines ligas sukeliančių medžiagų. Taip pat būtų nustatytas standartinis pakuotės dydis ir forma.
2012 m. Eurobarometro apklausos rezultatai rodo, kad 73 proc. Europos gyventojų palaiko vaizdinių įspėjimų atsiradimą ant tabako gaminių pakuočių. Lietuvoje šią priemonę palaiko 78 proc. gyventojų.