Plauti rankas ypač svarbu asmenims, kurie dirba maisto tvarkymo įmonėse ar asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, nuo kurios gali užsiteršti. Todėl žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra. Nešvarios, grublėtos, šerpetojančios, juodomis panagėmis rankos yra nehigieniškos ir neestetiškai atrodo.
Be nešvarumų, dulkių, rankų odos vagelėse ir raukšlėse, pirštų įlinkimuose, o ypač po nagais, žiedais, laikrodžiais, apyrankėmis gali prisirinkti įvairių patogeninių mikroorganizmų, kurie ne tik ilgai išsilaiko ant rankų, įvairių papuošalų bet ir tampa užkrečiamų ligų priežastimi. Nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, kurie nesunkiai perduodami net paspaudžiant ranką.
Žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti dizenterija, šigelioze, hepatitu A, rotavirusine bei norovirusine infekcija, o glostant naminius gyvūnus galima užsikrėsti kirmėlinėmis bei grybelinėmis ligomis. Pagal Higienos instituto duomenis, kai kurių mikroorganizmų išgyvenimo trukmė ant rankų siekia net kelias valandas, pvz.:
– E. coli 1 val. 30 min.;
– Hepatitis A Virus (HAV) kelias valandas;
– Rotavirus 4 val. 20 min.;
– Salmonella 3 val.;
– S. aureus 2 val. 30 min.;
– Influenza virus 15 min.;
– Pseudomonas 3 val.
Nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2,5 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. žmonių (nes tik apie 40 procentų gyventojų moka teisingai plauti rankas). Besivystančiose šalyse kasmet dėl diarėjos ir kvėpavimo organų ligų miršta 3,5 mln. vaikų. PSO teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, lyginant paskutinių dvejų metų laikotarpį, Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis padidėjo 2,7 proc. – nuo 546,9/100 tūkst. gyventojų 2009 metais iki 561,4/100 tūkst. gyventojų 2010 metais. Daugiau nei 70 proc. 2010 metais užregistruotų ligonių žarnyno infekcinėmis ligomis užsikrėtė namuose per nesaugiai paruoštą maistą ir per buitinį sąlytį su sergančiaisiais. 2011 m. Lietuvoje, palyginti su 2010 m., smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai (susirgo 1228 asmenys), 2010 m. – 190 protrūkių (susirgo 538 asmenys).
Specialistams nerimą kelia nuolat augantis susirgimų skaičius. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos ir ypač neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis. Tarp 2011 m. užregistruotų 437 protrūkių – 67 (15,3 proc.) buvo salmoneliozė, 148 (33,7 proc.) – rotavirusinės infekcijos, 25 (5,7 proc.) – kitos nustatytos bakterinės ir virusinės etiologijos (1 Shigella flexneri, 2 Shigella spp, 2 Clostridium botulinum, 5 Campylobacter, 1 Y. Enterocolitica, 14 Norovirus), 197 (45 proc.) – nenustatytos etiologijos. Viena dažniausių salmoneliozės protrūkių priežasčių 2011 m. buvo gyvūninis maistas (vištiena, kiaušiniai, mėsa ir jų produktai – 43,3 proc.), rotavirusinė infekcija vaikų ugdymo įstaigose bei šeimose plito nuo žmogaus žmogui per buitinį sąlytį (neužtikrinant asmeninės higienos ligonio aplinkoje).
Daugiametė protrūkių epidemiologinė analizė parodė, kad pagrindinės protrūkių priežastys yra:
1. Gyvūninio maisto, žaliavų (užteršto patogeniniais mikroorganizmais) patekimas:
– į rinką (maitinimo įmones, vaikų ugdymo įstaigas);
– kitiems vartotojams.
2. Netinkamas maisto tvarkymas (namuose, maisto tvarkymo subjektuose), kai sudaromos sąlygos:
– maisto užteršimui jo tvarkymo vietoje;
– užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės;
– netinkamai nukenksminti žaliavoje esantį užkratą.
3. Asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas:
– namuose;
– vaikų ugdymo įstaigose;
– maisto tvarkymo įmonėse.
4. Prekybos įmonėse pirkta ir vartota nekokybiška kepta vištiena, konditerijos bei kulinarijos gaminiai.
Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari aplinka. Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Jei rankos nešvarios, virusai per burną patenka į sveiko žmogaus organizmą.
Dažniausiai taip užsikrečiama rotavirusais, norovirusais, adenovirusais. Užsikrėtimui pakanka vos kelių viruso dalelių. Virusinių žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai yra įvairūs patogeniški virusai, kurie išsiskiria su žmogaus išmatomis. Vieni jų, patekę į žmogaus organizmą, pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami vėmimą ir viduriavimą (rotavirusai, norovirusai ir kt.).Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, yra stabilūs ir gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje (ant durų rankenų, kietų paviršių, užkrėstame vandenyje iki 10–15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių. Jie atlaiko apie 70 °C temperatūrą ir užšalimą, atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, tačiau yra jautrūs chlorui ir jo turintiems preparatams. Labai svarbu įsidėmėti ir žinoti, kad neplautomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies gleivinių, nes tokiu paprastu būdu galima užsikrėsti ir gripo infekcija.
Rankų higienos turi būti mokomasi jau nuo pat mažens.
Dauguma žmonių neplauna savo rankų taip, kaip pridera. Lankantis viešose vietose, įstaigose, organizacijose, transporte, liečiant gyvūnus, dirbant sode ar darže kontaktuojama su įvairiausiomis bakterijomis, todėl rankas būtina plauti:
1. Kai jos nešvarios.
2. Pasinaudojus tualetu.
3. Pakeitus vystyklus.
4. Prieš vaiko maitinimą.
5. Visada – prieš valgant.
6. Prieš ir po maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos ir kt.) gaminimo.
7. Pažaidus su gyvūnu (ar jį tik paglosčius).
8. Grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo.
9. Pasinaudojus visuomeniniu transportu.
10. Pabuvus viešose vietose.
11. Po nosies valymo (kosint ar čiaudint).
12. Po ir prieš žaizdos sutvarkymą.
13. Pabendravus su sergančiu žmogumi.
14. Po darbo su nešvariais įrankiais ar indais.
Ateina vasara, o tai ypač palankus metas žarnyno užkrečiamosioms, kirmėlinėms bei grybelinėms ligoms plisti. Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta šiltu metų laiku, nes optimali temperatūra jiems vystytis yra nuo plius 24 iki plius 30 laipsnių C.
Pastaruoju metu dėl netvarkingai laikomų šunų, kurių fekalijomis vis labiau užteršiami žalieji miesto plotai, parkai, vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, vis dažniau užregistruojama sunkių jų kirmėlių sukeltos ligos – šunų askaridozės – toksokarozės. Užterštose smėlio dėžėse vaikai nesunkiai gali užsikrėsti echinokokoze, toksoplazmoze, mikrosporija bei kitomis parazitinėmis užkrečiamomis ligomis. Žmonių askaridoze ir toksokaroze užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį, neplautas rankas. Sergant toksokaroze kirminų lervos gali pažeisti ne tik plaučius, kepenis, inkstus, akis bet ir smegenis. Todėl neleiskite savo vaikams žaisti šunų ir kačių teršiamose smėlio dėžėse, aikštelėse, parkuose ir skveruose.
Tik tinkama bei nuolatinė rankų higiena gali užkirsti kelią šių pavojingų sveikatai mikroorganizmų plitimui. Svarbiausia – rankos visada turi būti švarios.
Kaip teisingai plauti rankas
1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite žiedus, laikrodžius, apyrankes ir kitus papuošalus (nes po jais esantys nešvarumai ir mikroorganizmai nenusiplaus).
2. Sudrėkinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu.
2. Ant rankų paviršiaus užpilkite skysto muilo, kuris tinka geriau už gabalinį, kadangi ant gabalinio muilo gali „apsigyventi“ bakterijos.
3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 20 s. Išmuiluokite ne tik išorines ir vidines rankų puses, bet ir riešus.
4. Trinkite delną į delną.
5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.
6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.
7. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus ir panages.
8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais).
9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne.
10. Kruopščiai nuplaukite rankas (kad pašalintumėte muilą).
11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle. Vestminsterio universitete atlikto tyrimo duomenimis, džiovinimas stipria oro srove (džiovintuvais) nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos. O oro srovė mikroorganizmus nupučia 2 m. spinduliu, tad jie gali patekti ant kitų žmonių.
12.Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.
Nusiplovę rankas, patepkite jas kremu, pamasažuokite. Masažuodami glostykite nuo pirštų galiukų link riešo. Gražios ir tvarkingai prižiūrimos, trumpai nukirptais nagais rankos ne tik puošia žmogų, bet ir saugo nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.
Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro,
Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus informaciją
