Šiais metais VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei sukanka 60 metų. Renginių ciklas, skirtas šiai sukakčiai pažymėti, prasidėjo dar pavasarį. Ligoninė duris atvėrė 1958 metų gruodžio 8 d. ir joje tebuvo du skyriai - Akušerijos ginekologijos ir Vaikų. Šiandien ligoninėje veikia penkios klinikos, 51 skyrius, teikiamos beveik visos medicinos gydymo ir konsultavimo paslaugos, specialistai dirba su aukščiausios technologijos įranga. Per metus atliekama apie 10000 operacijų, priimama apie 6000 terapijos pacientų, Akušerijos ginekologijos klinika priima virš 6000 pacienčių.
Rugsėjo 13 – ąją ligoninėje gimė 144 000 kūdikis. Reiškia, beveik 27 % Vilniaus ir net 5 % Lietuvos gyventojų yra gimę šioje ligoninėje! Smagus sutapimas, kad tai yra mergaitė, kaip ir pirmasis kūdikis, gimęs čia prieš 60 metų. „Didžiuojamės, kad vis daugiau gimdyvių pasitiki mūsų klinikos specialistais ir vieną svarbiausių savo gyvenimo įvykių atiduoda į mūsų rankas“, - sako Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius.
Balandžio 27, Medicinos darbuotojų dieną, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje prasidėjo šventinių renginių ciklas, skirtas ligoninės 60-ties metų sukakčiai pažymėti.
Nuo ankstyvo ryto ligoninės darbuotojus sveikino ne tik ligoninės pacientai, bet ir Raudonos nosys Gydytojai klounai. Vidurdienį Lietuvos kariuomenės orkestras pakvietė visų klinikų darbuotojus jungtis į bendrą eiseną. Šventės metu buvo pašventintos ir iškilmingai pakeltos Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir specialiai šiai progai pagaminta ligoninės vėliava.
Pasaulinę sveikatos dieną sostinės Rotušėje išdalyti tradiciniai „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius visų vilniečių vardu dėkojo miestiečių sveikata ypatingai besirūpinantiems specialistams už kilnų ir ypač svarbų darbą. 12-ą kartą vykusiuose apdovanojimuose pagerbta per 60 auksinės širdies gydytojų ir slaugytojų.
Mero padėkos įteiktos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojai kardiologei Ritai Jovarauskienei ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vyresniajai slaugos administratorei Nijolei Dūdienei.
Sostinės meras pasidalijo su medikų bendruomene ir džiugiais planais – vilniečių medikų atlyginimai kils apie 20 procentų ir tai bus svarbus savivaldybės žingsnis stabdyti geriausių specialistų migravimą į privatų sektorių, į užsienio šalis.
„Vilnius vienintelis Lietuvoje imasi skatinti medikus pasilikti dirbti namuose ir neišvykti svetur – skirti papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir slaugytojų atlyginimams didinti. Per metus tam planuojama skirti iki 4 mln. Eurų,“ – pasidalijo sostinės meras R. Šimašius.
Šis svarbus sprendimas Taryboje bus priimtas jau artimiausiame miesto Tarybos posėdyje, balandžio 11 d..
Miesto Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė sveikindama susirinkusius sakė: „Kai gimėte, turbūt ne vienas žmogus jūsų tėveliams linkėjo, kad turėtumėte tapti daktaru ar daktare. Tėvai svajojo ir jų svajonės išsipildė. Šiandien jie labai jumis didžiuojasi. Ir ne tik jie. Didžiuojamės ir mes visi. Miesto Sveikatos komiteto nariai labai jums dėkingi,“ – sveikino Tarybos narė A. Kontrimienė.
Auksinės mediko širdies simboliu šiemet apdovanoti: Grigiškių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytoja Liudmila Jakubovskaja, Greitosios medicinos pagalbos stoties skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas Andrėjus Gorochovas, Naujosios Vilnios poliklinikos slaugytoja Valentina Pyž, Karoliniškių poliklinikos gydytoja Živilė Mikalauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Loreta Cimbalistienė, „SK Impeks medicinos diagnostikos centro“ gydytoja Vida Petraitienė bei Vilkpėdės ligoninės administratorė Nadežda Sevriukova.
Mero padėkos įteiktos daugiau kaip pusei šimto nusipelniusių gydytojų ir rūpestingiausių slaugytojų.
Vakarą vedė aktorius Audrius Bružas ir nuotaikingą, linksmą atmosferą kūrė improvizacijos teatro „KITAS KAMPAS“ pasirodymas.
Likus 16 dienų iki Lietuvos valstybės šimtmečio VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pakvietė savo darbuotojus jungtis prie LRT inicijuotos visuomeninės socialinės akcijos „Keliu vėliavą“ ir iškelti Lietuvos trispalvę.
„Palaikome ir nuoširdžiausiai prisidedame prie siekio sukurti tradiciją iškeliant trispalvę ne tik per valstybines šventes. Kiekvienas mes galime puoselėti šią tradiciją ir būti pilietiškais. Nepalikime savo namų ir darbo vietos be vėliavos, - sakė VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius. - Tegul kiekvienas namas, įstaiga, gatvės skelbia mūsų Tėvynės laisvę.“
VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuriai šiais metais sukanka 60 metų, su ypatingu džiaugsmu ir pagarba mini Lietuvos atkūrimo šimtmetį. Trumpam susibūrę į vėliavos pakėlimą, darbuotojai skirstydamiesi kiekvienas savo širdyje nešėsi naujai gimusią tradiciją.
Pirmoji pokaryje pastatyta Vilniaus miesto ligoninė savo istoriją pradėjo rašyti 1958 m. gruodžio 8 d. Joje tebuvo 300 lovų ir du skyriai – Vaikų ligų ir Akušerijos-ginekologijos. Per šešis dešimtmečius čia gydyta per 1 300 000 pacientų, o gimdymo skyriuose gimė 132 500 naujagimių – visas Lietuvos miestelis gyventojų.
Lietuvos sostinei Vilniui - 695-eri! Ta proga Vilniaus miesto savivaldybė paruošė staigmenas per Vilniaus gimtadienį gimusiems mažyliams – pirmieji naujagimiai gavo dovanų. VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimę 4 naujagimiai pasipuošė smėlinukais su Vilniaus gimtadienio atributika ir užrašu „Vilnius myli tave“.
Nuotraukose – laiminga mamytė Jelena Ozorovskaja, pagimdžiusi 4 kg 450 g 58 cm berniuką, maitinti padeda akušerė Evelina Toločkaitė, kuri, beje, šiandien, sausio 25-ąją taip pat švenčia savo gimimo dieną :).
Nuotraukoje apačioje 1-o Gimdymo skyriaus gydytoja akušerė ginekologė Aistė Pinkevičiūtė ir akušerė Evelina Toločkaitė.
VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje įgyvendinama visuomenės sveikatos priemonė – Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės gerinimo priemonių įsigijimas. Sveikatos priemonė finansuojama Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosiomis programos lėšomis. Už gautas lėšas – 10000 eurų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikai nupirkta vaikų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės gerinimo priemonės: 25 vnt. vaikų maitinimo kėdučių, 2 vnt. vaikų apžiūros stotelių, 12 vnt. kūdikių vystymo stalų, 5 vnt. kūdikių žindymo krėslų.
Kiekviena šeima svajoja apie sveiką ir išnešiotą naujagimį. Tačiau kartais vaikai gimsta visai netikėtai, gerokai anksčiau laiko nei planuota. Šeima išgyvena emocinį šoką, nežinią, baimę, kaltę, diena iš dienos kovoja už savo vaikelio gyvybę. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad neišnešiotų naujagimių neverta gelbėti, kad tai nepilnavertis pilietis. Neišnešiotuko šeimos gyvenimo pradžia visuomenei – nematoma pusė. Paroda – tai nuotraukos, atspindinčios neišnešioto naujagimio ir jo šeimos kasdieninius iššūkius, ankstukus, kurie diena iš dienos kovojo už savo gyvenimą.
Parodoje užfiksuotomis akimirkomis norime padėkoti medikams už jų kantrybę ir profesionalumą. Parodos organizatorius Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Parodos globėjas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komitetas.
Pirmoji paroda pristatyta gruodžio 27 dieną VŠĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Motinystės centro foje I aukšte. Parodą atidarė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius, Naujagimių skyriaus vedėja dr. Violeta Drėjerienė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Daunoravičius.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai išgyvena iššūkius, apie kuriuos net nesusimąstome: jie patys dar nemoka kvėpuoti, valgyti, net verkti. Jų gyvybių išsaugojimas – ne tik begalinės meilės, vilties ir tikėjimo padarinys, bet ir daug finansinių išteklių reikalaujantis procesas.
Paroda yra apie vaikus – gyvenimu besimėgaujančius ir meile pulsuojančius mažuosius stebuklus.
„Prieš beveik 10 metų gimus dukrytei trimis mėnesiais anksčiau, pati nežinojau, kad vaikai į pasaulį ateina per anksti, kad jie išgyvena. Ji tesvėrė vos 960 gramų, buvo apraizgyta laideliais, šalia stovėjo pypsintys aparatai. Tuo metu nebuvo jokios informacijos, psichologinės pagalbos ir bendruomenės, į kurią būtų galima atsiremti. Todėl 2012 metais pradėjome burti bendruomenę, kalbėti apie neišnešiotukų ir šeimų iššūkius garsiai, paramos projekto „Ankstukai“ dėka šviesti visuomenę“, - sakė asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Radzevičienė.
Kokybiška ne tik pirminė, bet ir tęstinė medicininė bei psichologinė pagalba ankstukui ir jo šeimai būtina ne tik pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais ar metais, bet ir vyresniame amžiuje. Prie jos prisidėti turi ne tik medikai ar ankstuko šeima, bet ir kiekvienas iš mūsų.
„Ankstukų tėvų bendruomenei labai svarbus bendrystės jausmas ir savitarpio parama. Kai netikėtai anksčiau laiko gimsta vaikelis, natūralu, jog tėvai labai išsigąsta, galvoja, kad jie yra vieni pasaulyje. O išgirdę viltį suteikiantį žodį, praktinį patarimą, jie patiki, kad ir jų istorija turės laimingą pabaigą. Tėvų tikėjimas ir pasitikėjimas yra labai svarbus veiksnys kovojant už mažo žmogučio gyvybę. Todėl mes ir esame kartu“, - sako Vilniaus miesto Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė, pati prieš 25 metus susilaukusi neišnešiotuko.
Tam, kad nei viena šeima nebūtų užklupta iš pasalų ir tinkamai pasiruošusi netikėtam gyvenimo atvejui susilaukus ankstuko, organizacija „Neišnešiotukas“ išleido pirmąją knygą tėvams „Ankstukas“, taip pat deda visas pastangas, kad būtų sukurtos šeimų mokomosios programos ir įsteigtas mokomasis centras, kuriame šeimos galės gauti informaciją apie būtiną tinkamą neišnešiotų naujagimių priežiūrą, maitinimą, fiziologinių ypatybių vystymą, fizinės bei psichinės sveikatos raidą, neišnešiotų naujagimių reabilitaciją, kompleksinę pagalbą šeimai.
Lietuvoje kasmet apie du tūkstančiai arba net 400 krepšinio komandų penketukų (maždaug 6 proc. visų naujagimių) gimsta gerokai anksčiau laiko.
Kviečiame aplankyti parodą iki vasario 1 dienos.
Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su 12 kitų Lietuvos savivaldybių, jungiasi prie Vidaus reikalų ministerijos inicijuotos prevencinės kampanijos prieš prekybą žmonėmis. Planuojama, kad informacija apie įvairias prekybos žmonėmis formas iki metų pabaigos pasieks ne mažiau kaip milijoną Lietuvos gyventojų ir svečių. Prekyba žmonėmis yra itin šiurkštus nusikaltimas, pažeidžiantis žmogaus teises, laisvę ir orumą.
Savivaldybėje veikianti Pagalbos prekybos žmonėmis aukoms koordinavimo ir prevencijos komisija 2017 metų prioritetu pasirinko vaikų išnaudojimo mažinimą. Tyrimų duomenys rodo, kad tarp ieškomų dingusių vaikų Lietuvoje didžiausią dalį (apie 37 proc.) sudaro 14-18 m. amžiaus vaikai. Vaikas gali būti neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, gali būti paimtas vaiko organas, audinys ar ląstelė. Baudžiamajame kodekse už vaiko pirkimą arba pardavimą, neatsižvelgiant į jo sutikimą, numatytos iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Padidintos rizikos grupėms priskiriami vaikai, augantys socialinės rizikos, socialiai pažeidžiamose šeimose; be tėvų globos likę vaikai; socialinės rizikos vaikai – valkataujantys, elgetaujantys, nelankantys mokyklos, turintys elgesio problemų mokykloje, turintys priklausomybę nuo žalingų įpročių, įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiką, patyrę ar kuriems kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje.
Požymiai, rodantys, kad vaikas gali būti prekybos žmonėmis auka, yra šie:
- turi fizinio smurto žymių;
- turi sveikatos sutrikimų, somatinių ir lytiškai plintančių ligų, priklausomybę nuo žalingų įpročių;
- turi psichologinio-emocinio smurto požymių (psichinį nestabilumą, agresiją, nervingumą, padidėjusį baimės ir (ar) gėdos jausmą, jautrumą, sumažėjusį saugumo jausmą, viską neigia, siekia atsiriboti, kaltina save ir aplinkybes);
- turi psichikos ir elgesio sutrikimų (potrauminį sindromą, depresiją, nerimą, depersonalizavimą);
- turi Stokholmo sindromą (susitapatinimą su išnaudotoju, psichologinę priklausomybę, savęs nelaiko nukentėjusiuoju);
- nepasitiki savimi ir (ar) kitais;
- vengia bendrauti su atsakingomis institucijomis (prokuratūra, policija ir kt.), pagalbą teikiančiomis organizacijomis;
- atsisako pagalbos, vengia kalbėti apie savo būseną;
- pasakoja skirtingas arba išgalvotas istorijas apie išgyventą situaciją, nesugeba prisiminti tikslių faktų.
Įtarus prekybos žmonėmis nusikaltimą ar prireikus pagalbos, prašome kreiptis šiais kontaktais:
Daugiau nformacijos apie komisijos veiklą suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus socialinių programų koordinatorė Renata Černovaitė tel. (8 5) 211 2723 arba el. paštu renata.cernovaite@vilnius.lt.
Daugiau informacijos apie kovą su prekyba žmonėmis rasite Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje http://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kova-su-prekyba-zmonemis.
