Kovo 9-ąją pasaulyje minima Inkstų diena. Tuo norima atkreipti visuomenės dėmesį į inkstų ligas ir jų poveikį žmogaus sveikatai. Dažnai inkstų ligos nesukelia klinikinių simptomų, jas galima nustatyti, tik atliekant profilaktinius tyrimus, pavyzdžiui šlapimo tyrimą. Inkstų ligos pasižymi progresuojančia eiga ir gali sukelti visišką inkstų neveiklumą. Inkstų ligas galima kontroliuoti, įtakoti jų eigos blogėjimą, kartais išgydyti visiškai. Dažniausios ligos, sukeliančios inkstų funkcijos nepakankamumą, yra arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas.
Kasmet Pasaulinės inkstų dienos tema pasirenkama aktuali ir svarbi problema, kaip pavyzdžiui „Inkstai ir arterinė hipertenzija“, „Inkstai ir cukrinis diabetas“, „Sveiki inkstai - sveika širdis“. Tuo siekiama informuoti visuomenę, atkreipiant dėmesį į problemos svarbą.
2017 metų Inkstų dienos tema – „Nutukimas ir inkstų ligos“.
Nutukimas apibūdinamas, kaip pernelyg didelis riebalų susikaupimas, galintis pakenkti sveikatai. Nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys, bloginantis inkstų veiklą, nes didina riziką susirgti cukriniu diabetu, didina arterinę hipertenziją, žymiai prisideda prie bendros blogos savijautos. Nutukimas tiesiogiai turi įtakos inkstų veiklai - inkstai turi sunkiau dirbti, filtruoti daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų medžiagų apykaitos poreikius dėl padidėjusio kūno svorio. Ilgainiui tokia padidinta inkstų veikla (hiperfiltracija) gali pakenkti inkstams, bloginti jų veiklą.
Švietimas ir informacija apie nutukimo poveikį inkstų ligoms padeda suprasti tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo poveikį ir reikšmę ligų profilaktikai.
Šiemet Pasaulinės inkstų dienos informacija skiriama švietimui apie nutukimo ir inkstų ligų ryšį, skatina sveikos gyvensenos priemones, prisideda prie bendros sveikatos gerinimo.
Parengė gydytoja nefrologė Elita Gruodytė
Daugiau informacijos: http://www.worldkidneyday.org/2017-campaign/2017-wkd-theme/
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje viešėjo medikų delegacija iš Kirgizijos. Vizitą inicijavo Šveicarijos vyriausybė, įgyvendinanti tarptautinę medicinos partnerystės programą. Kirgizijos sveikatos apsaugos reformą Šveicarija remia nuo 1999 metų. Šveicarijos Raudonojo Kryžiaus organizacija padeda įvertinti sveikatos priežiūros situaciją Kirgizijoje, gelbsti palengvinant planavimo procesus ir įgyvendinant sveikatos stiprinimo projektus. Viešnagės Lietuvoje tikslas – apsikeisti patirtimi sveikatos priežiūros, susijusiais su infekcijų kontrole, klausimais.
Į ligoninę atvykusioje 11 žmonių grupėje – Kirgizijos sveikatos ministerijos Sveikatos reikalų skyriaus viršininkė Ismailova Baktygul, Vyriausybės profilaktikos ir epidemiologijos departamento vadovė Otorbajeva Dinagul, Respublikos Infekcijų kontrolės centro vadovas Kravcov Aleksej, Kirgizijos sveikatos ministerijos vyriausioji anesteziologė reanimatologė Žuzumalijeva Gulžan Sardarovna, Kirgizijos bendrosios sveikatos apsaugos instituto dekanė Altymyševa Nurilia, instituto bendrosios chirurgijos docentas Ašimov Žanybek, Kirgizijos diagnostikos laboratorijos vadovė Ašyralijeva Damira, kiti oficialūs asmenys. Grupės vadovas – projekto Lietuvoje atstovas dr. Gelmius Šiupšinskas. Ligoninėje svečius pasitiko ir vizitą koordinavo Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja laboratorinės medicinos gydytoja dr. Jolanta Miciulevičienė. VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius supažindino delegaciją su ligoninės istorija, jos veikla, teikiamomis paslaugomis, ligoninės, kaip savivaldybės įmonės, valdymo struktūra. Grupė lankėsi Vaikų ligų, Akušerijos ir ginekologijos klinikose ir Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje. Svečius domino labai platus klausimų spektras - naujų paslaugų licenzijų gavimo ir jų kontrolės sistema, infekcijos kontrolės specialistų darbo specifika, vidaus audito atliekamos funkcijos, skundų nagrinėjimo tvarka, kaip įvedamas ir kaip veikia algoritmas, kokį procentą sudaro vienkartiniai instrumentai bei vienkartinės pagalbinės steriliosios priemonės, kas kiek laiko keičiami lipnūs mėlyni kilimėliai prie įėjimų į skyrių, reanimaciją, gimdymo kambarius. Pagrindinis vizito tikslas – pasisemti patirties infekcijų kontrolės klausimais - buvo įvykdytas Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje, kur dr. J. Miciulevičienė delegacijai išsamiai pristatė Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos darbą ligoninėje, supažindino su atliekamais tyrimais, aparatūra, pasidalino patirtimi, valdant antibiotikų vartojimą.
Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę darbo vizito atvyko sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viceministrė Gintarė Šakalytė, lydintys asmenys, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas bei Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas.
Svečių tikslas – įsigilinti į ligoninėje teikiamų paslaugų sąlygas, susipažinti su esama operacinių, Sterilizacijos-dezinfekcijos poskyrio, Kraujagyslių, Abdominalinio skyrių kritine būkle, įvertinti būsimus naujus operacinių komplekso bei Regioninės sterilizacinės projektus.
Apžiūrėjusi kritinės būklės sterilizacinę, dešimtmečius nei remonto, nei naujos aparatūros nemačiusias operacines, delegacija aplankė ir neseniai renovuotą Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrių su naująja angiografijos įranga ir Dienos chirurgijos skyrių, kur gydymo bei slaugos paslaugos teikiamos pagal aukščiausius europinius standartus.
Svečiai apsilankė ir ligoninei radiologines paslaugas teikiančiame „Affidea Lietuva“ padalinyje.
Vasario 5 d. Polinos sūnus švęs trečiąjį gimtadienį. Jei ne mamos intuicija ir pastabumas – berniukas šios šventės galėjo ir nesulaukti. Šiandien, kai mažylio sveikata stabilizavosi ir pavojus dėl meningokoko infekcijos jau praėjęs, moteris sutinka papasakoti, ką išgyveno.
„Vaikui naktį, apie pusę 4, pakilo temperatūra. Sūnus visada miega kartu su mumis lovoje ir kai per sapnus jis ėmė kažką šnekėti, pabudau. Termometras rodė 41 laipsnį. Sugirdžiau vaistus nuo temperatūros ir iki pusės 6 nemiegojau, gulėjau šalia, jį stebėdama. Keista buvo tai, kad temperatūra „laikėsi“. Kai būna gripas, duodi vaistų ir ji krinta, o čia – ne“, - stebėjosi ji.
Mama sakė vienu metu prisnūdusi ir jautusi, tarsi ją kas budintų - „gelbėk savo vaiką“.
Ryte vaikas vis dar karščiavo, tačiau jokių dėmelių, išduodančių meningokoko infekciją, nebuvo. Dėmelės pasirodė tik 11 val. ryto.
„Tie bėrimai labai maži, vienas kitas raudonas. Turiu 6 vaikus ir žinojau, kad čia ne alergija. Ant rankos tos dėmelės labiau blyškios, neaiškios. Labai daug skaičiau apie šitą infekciją, todėl nedelsiau, paskambinau savo gydytojai ir pranešiau, kad atvažiuoju“, - pasakojo mama.
Šeima gyvena kaime, 50 kilometrų iki Vilniaus. Kadangi vyras dirbo sostinėje, Polina paprašė kaimyno pagalbos.
„Antakalnio poliklinikoje padarė tyrimus, tačiau jie nepasakė, kas negerai – tiesiog matė infekciją, galbūt įtarė meningokoką. Atsiuntė į šalia esančią Vilniaus klinikinę ligoninę, gydytojai čia reagavo labai greitai“, - džiaugėsi moteris.
Polinos teigimu, išgirsti tokią diagnozę mamai yra tikras šokas.
„Jau namie turėjau įtarimą, todėl labai skubėjau. Nenorėjau, kad mano vaikas mirtų“, - pripažino ji.
Ligoninėje vaikui buvo pradėtas gydymas ir jo sveikata tiesiog akyse ėmė gerėti. Moteris sakė dar nesiryžtanti visiškai atsipalaiduoti, kai iki tragedijos buvo vos vienas žingsnis.
„Reikia stebėti savo vaiką, mamos tą moka. Kai vaikui nebeįdomu žaisti, iškart matai, kad kažkas negerai. Taip pat reikia domėtis, daug skaityti. Visgi turbūt nepakeičiamas dalykas yra mamos intuicija“, - atviravo ji.
Polina pasakojo, kad išvengti ligų padeda ir sveikas maistas – šeima viską augina pati, stengiasi kuo mažiau lankytis parduotuvėse. Paklausta, ką mananti apie skiepus nuo meningokoko, moteris sakė abejojanti.
„Prieš metus labai jais domėjausi, nes vis girdėdavai – vienas mirė, kitas vaikas. Tariausi su gydytoja, ji nieko aiškaus nepasakė“, - mena ji.
Polinos namuose iš ligoninės grįžtančio broliuko laukia dar 5 vaikai – 4 broliukai ir viena sesutė.
„Turėti tokią didelę šeimą – tikra laimė. Kiti sako, kad vieną vaiką auginti yra sunku, tačiau aš manau priešingai. Kai didelė šeima, daug brolių, seserų – jiems yra lengviau įveikti visus gyvenimo iššūkius. Vienam yra sunku“, - įsitikinusi pašnekovė.
VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Irenos Babianskienės teigimu, ši istorija – mamos reakcijos ir gydytojų operatyvumo nuopelnas.
„Šeima buvo labai arti tragedijos. Dabar jau galime traktuoti, kad čia nebuvo žaibinė forma, tačiau tą akimirką nebuvo aišku. Vaikas susirgo naktį. Ryte pastebėjusi bėrimą perpiet mama jau buvo poliklinikoje. Pas mus jiedu pasirodė apie 4 val. Bendra vaiko būklė buvo sunki, tačiau vaikas buvo sąmoningas. Reakcijos buvo kiek prislopintos, tačiau jis dar galėjo atsakyti į klausimus. Pagrindinis požymis – hemoraginis bėrimas – jau buvo padengęs visą kūnelį, greitai plito. Temperatūra siekė 39 laipsnius“, - pasakojo gydytoja.
Berniukui buvo tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas iki 180. Vėliau sumažėjo arterinis kraujospūdis. Atlikti kraujo tyrimai bei specialus tyrimas parodė tikrąjį kaltininką.
„Rodikliai buvo labai prasti. Buvo aišku, kad kraujyje – uždegimas. Vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių - C-reaktyvus baltymas – per pusę paros jau buvo pasiekęs 71. Kalcitoninas (hormonas) buvo 10, sutrikęs ir kraujo krešumas. Visa tai rodė sepsinę vaiko būseną. Suleidome antibiotikų, buvo lašinta lašinė ir vaiko būklė jau po poros valandų stabilizavosi“, - pasakojo I. Babianskienė.
Kadangi su sergančiu berniuku artimai bendravo kiti šeimos nariai, jie taip pat atvyko į ligoninę ir gavo profilaktinę antibiotiko dozę.
Gydytojos teigimu, klinikinėje ligoninėje meningokoko infekcija sergantys vaikai su hemoraginiu bėrimu – pavieniai atvejai.
„Net jei matote vieną ar du bėrimo elementus – prisiminkite meningokoką ir skubėkite pas gydytojus. Išrenkite atžalą ir įdėmiai apžiūrėkite visą kūną. Infekciją išduoda ir aukšta temperatūra, jei prasidėjęs smegenų dangalų pakenkimas – būna sutrikusi vaiko sąmonė, jis tampa vangus, mieguistas“, - vardijo skyriaus vedėja.
Meningokoko infekcija dažniausiai puola pačius mažiausius. Paklausta, kaip vaikai ja suserga, gydytoja paaiškino apie tėvų indėlį.
„Mes, suaugę, esame daugelio ligų nešiotojai. Tėvai, seneliai, artimiausia aplinka – jei nesuserga meningokokine infekcija, tai jiems būna tiesiog paprasta sloga, tarsi virusinė infekcija. Tačiau burnoje, nosiaryklėje yra ligos sukėlėjas – bakterija - ir su seilėmis ją galima perduoti vaikui ir jį užkrėsti“, - sakė I. Babianskienė.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.
Giedrė Armalytė
Delfi, 2017 01 12
Lietuvos medikai atlieka unikalias operacijas, padedančias esant įvairiems varpos defektams. Vyrui, kurio šlaplė atsivėrė netipinėje vietoje – ne varpos gale, o šone, buvo atlikta ne viena operacija, tačiau jos padėdavo tik laikinai. Galiausiai sprendimas rastas vietoj odos į pažeistą vietą persodinus burnos gleivinės audinius.
Sprendimo ieškojo beveik pusantrų metų
Vaikystėje Lukui, kurio buvo suformuotas naujas šlaplės kanalas iš jo odos audinių, kurie būdavo imami iš pačios varpos arba kirkšnies. Tačiau oda nėra palankus audinys formuoti šlapimo takams. Ji nepritaikyta skystai terpei, todėl gerokai didesnė tikimybė, kad šlaplė surandės, atsiras vadinamoji striktūra, t. y. kanalas susiaurės, apsunkindamas šlapimo pratekėjimą.
Dėl sutrikimo, kurį turi Lukas, būna silpna šlapinimosi srovė, dėl to šis veiksmas labai užtrunka, kamuoja dažnas šlapinimasis, neretai sutrinka ir lytinė funkcija, nes sutrikdomas sėklos išsiveržimas. Pasak gydytojų, šis sutrikimas kai kuriems pacientams gali sukelti nevaisingumo problemų.
„Kadangi vaikystėje buvo atliktos operacijos ir defektas pašalintas, gyvenau normalų gyvenimą. Jokių problemų nebuvo, niekuo nesiskundžiau. Paskutinė operacija buvo atlikta paauglystėje. Viskas buvo gerai, bet po kurio laiko susiformavo striktūra. Pagrindinis simptomas, kuris mane vargino, – tai labai ilgas šlapinimosi procesas. Kol pilnai ištuštini šlapimo pūslę, gali praeiti penkios ar net septynios minutės. Psichologiškai su tuo dar galima susitaikyti, bet tai labai sunku fiziškai, labai vargina“, – atviravo 35 metų vyras.
Paklaustas, ar nebuvo gėda kreiptis į gydytojus, Lukas tikino, kad kai problema taip prispaudžia, kad negali normaliai gyventi, gėda dingsta. „Vos tik atsirado simptomai, iškart pradėjau vaikščioti po konsultacijas. Bėda ta, kad informacijos, kaip spręsti problemą, yra labai mažai. Esu kreipęsis į daug specialistų, bet ši sritis labai siaura. Galiausiai vienos konsultacijos metu gavau patarimą kreiptis į gydytoją, kuris specializuojasi moderniose plastikos operacijose.
Taip atsidūriau pas Aivarą Grybą ir, jo įtikintas, ryžausi operacijai Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje. Man reikėjo pašalinti seną audinį ir įsodinti naują. Iki tol buvau sulaukęs įvairių pasiūlymų, tačiau jiems nesiryžau. Pavyzdžiui, buvo siūlymas atverti šlapinimosi kanalą kitoje vietoje, tačiau man tai nepasirodė rimta“, – pasakojo vyras.
Medikas ragina vyrus nesigėdyti
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo urologo A.Grybo, pastaruoju metu pripažįstama, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai reikia atkurti šlaplės kanalus, panaudojant burnos gleivinę. Ji geriau prigyja šlapimo takuose ir būna gerokai mažesnė striktūrų rizika.
„Tai nėra visiškai nauja metodika. Mūsų klinikoje ji taikoma dvejus metus, Kauno klinikose – dar seniau. Aš pats jos mokiausi Jungtinėje Karalystėje, Šefildo universiteto klinikose. Minėtą pacientą operavome jungtinėmis pajėgomis – kartu su dr. Dariumi Trumbecku iš Kauno klinikų. Pagalbą pasikvietėme norėdami kuo geresnio rezultato. Mat tai kartotinė operacija. Ji truko apie tris valandas, kadangi reikia operuoti dvi sritis. Panaudojome 6 cm ilgio fragmentą iš vidinės žando dalies ir iš jo suformavome naują šlaplės kanalą. Žaizdos po šios operacijos gyja gerai. Jau kitą dieną pacientas gali valgyti skystą maistą, o po 3-4 dienų – kramtyti. Galutinai burnos žaizda sugyja per savaitę, šlaplės žaizda – per dvi savaites“, – aiškino medikas.
Gali tapti išsigelbėjimu žmogui
Pasak jo, tai nėra pirmo pasirinko operacija. Iš pradžių išbandomi kiti, paprastesni gydymo būdai, bet kai jie neefektyvūs ir simptomai vis atsinaujina, ši moderni operacija žmogui yra išsigelbėjimas. Tai nėra dažna problema. Šiemet A. Grybas savo ligoninėje atliko keturias tokias operacijas, tačiau mano, kad tokių pacientų turėtų būti daugiau. Tiesiog vis dar trūksta informacijos apie naujausius gydymo būdus arba pacientai viskuo nusivilia, nesitiki, kad jiems dar kažkas gali padėti, ir gyvena su vamzdeliu pilve, per kurį nuteka šlapimas. Mat dėl susiaurėjusios šlaplės ilgainiui visai sustoja šlapinimosi procesas.
Medikas ragina vyrus nesigėdyti ir kreiptis į urologą, vos tik jie pastebi šlapinimosi sutrikimus. „Paprastai žmonės kreipiasi, įveikia gėdą, kadangi tai iš tiesų varginantis simptomas ir gyvenimo kokybę bloginantis simptomas. Ilgas šlapinimasis, dažnas vaikščiojimas į tualetą, kartais skausmingas šlapinimasis, jausmas, kad pasišlapinta ne iki galo – tai pirmieji požymiai, dėl kurių būtina kreiptis į urologą. Tikrai nereikia kentėti, kol visai taps neįmanoma, nes šiandien jau yra galimybių spręsti šias problemas“, – tikino pašnekovas.
15min, 2016 12 29
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/vyriskas-problemas-issprende-unikali-operacija-audinys-is-burnos-buvo-persodintas-i-varpa-541-728218
Gruodžio 9 dieną visame pasaulyje buvo minima tarptautinė antikorupcijos diena. Ta proga Sveikatos apsaugos ministerija kasmet organizuoja antikorupcinių iniciatyvų atranką. Lietuvos Respublikos Seime Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ir sveikatos apsaugos ministras, profesorius Aurelijus Veryga apdovanojo tas šalies įstaigas ir organizacijas, kurios šiais metais neliko abejingos sveikatos sistemos pažangą temdančioms korupcijos reiškiniams.
Šiemet konkurso lyderiu tarpe kitų pripažinta ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, sugalvojusi „Antikorupcinio pagardo gydytojams“ receptą. Ligoninėje jau tradicija tapo rudens gėrybių ir grožybių paroda. Šiemet parodos tema buvo „Rudens pagardų receptai“. Parodoje buvo dalinamasi įvairiausiais pagardų receptais ir skanaujamos kolegų pagamintos kulinarinės mandrybės. Iniciatyva, skirta korupcijos prevencijai sveikatos apsaugos srityje buvo sekanti: tarp daugybės įvairiausių pagardų receptų buvo ir pagardas, pavadinimu „Antikorupcinis“, kuris pagydo nuo noro imti nedeklaruotą atlygį už suteiktą paslaugą. Paragauti šio pagardo privalėjo kiekvienas. Iniciatyva – linksma ir žaisminga, tačiau juk ne tik bizūnu ar veiksmingumo pagrindimu skaičiais yra keičiami blogieji įpročiai.
Apdovanojimų LR Seime metu VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius visiems susirinkusiems perskaitė Antikorupcinio pagardo receptą, kurio sudėtis sekanti: lygiomis dalimis – atjautos, meilės, atsakingumo, savigarbos, abipusio pasitikėjimo; vartoti prieš kiekvieną pacientą; recepto galiojimas – amžinai. Receptus direktorius išdalino Seimo nariams, linkėdamas visiems, dirbantiems su žmonėmis, niekada nepamiršti vartoti visų recepto sudedamųjų dalių. Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolektyvui įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Padėkos raštą „Už 2016 m. antikorupcinę iniciatyvą „Rudens pagardų receptai“ ir dailininko Mantvydo Lasinsko sukurtą atminimo ženklą. Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga VMKL kolektyvui įteikė Padėką: „Tarptautinės antikorupcijos dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už pažangias korupcijos prevencijos idėjas. Tegu Jūsų sukurtas „antikorupcinis pagardas“ sustiprina medicinos darbuotojų atsparumą kyšiams. Linkiu Jums puikios sveikatos, entuziazmo ir progresyvių idėjų.“
Sveikindamas visus antikorupcinių iniciatyvų konkurso dalyvius sveikatos apsaugos ministras pabrėžė: „Korupcija – tai vėžys, kuris „ėda“ sveikatos sistemą iš vidaus, griauna visuomenės pasitikėjimą. Vienysime pastangas, kad visuomenėje neliktų net minties, jog neoficialūs mokėjimai medicinoje gali egzistuoti. Korupcijos prevencija – bus vienas esminių mūsų veiklos prioritetų“.
Taip pat antikorupcinių iniciatyvų lyderiais pripažinti: VšĮ Lazdynų poliklinika ir Tranparency International“ Lietuvos skyrius, kartu įgyvendinę antikorupcinį projektą – Socialinio dizaino tyrimas „Vitaminų laboratorija“, Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos už šokio projektą „Kyšiams – ne“; VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, Šiaulių Gegužių progimnazijoje organizavusi piešinių konkursą „Ačiū, gydytojau“ ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos laikraštyje inicijavusi rašinių konkursą „Korupcija – praeities šešėlis?“. Už aktyvią veiklą padėkota ir Jaunųjų gydytojų asociacijai.
Cistinė fibrozė yra įgimta paveldima liga, pažeidžianti visų gleives gaminančių liaukų veiklą. Kadangi pažeidžiama visų gleives gaminamų liaukų veikla, liaukų sekretas (gleivės) tampa tąsus, lipnus, klampus, primena klijus. Gleivės lengvai užkemša įvairių organų, dažniausiai plaučių ir kasos latakus. Bronchų užsikimšimas nulemia blogą plaučių ventiliaciją, todėl tokie vaikai labai dažnai serga įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Kasos latakėlių užsikišimas nulemia svarbiausių virškinimo fermentų trūkumą žarnyne. Nesuskaidytų maisto medžiagų organizmas negali pasisavinti ir panaudoti kaip būtinų energinių resursų, todėl jos pašalinamos su išmatomis. Tokių vaikų išmatos gausios, riebios, sunkiai nuplaunamos ir neįprasto kvapo. Šiems vaikams nuolat trūksta įvairių, ypač riebaluose tirpių vitaminų, jie blogai auga ir vystosi.
Cistinės fibrozės gydymas nuolatinis, kompleksinis ir sudėtingas. Jo apimtis užtikrinti gali tik CF specialistų komanda specializuotame cistinės fibrozės centre. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į tinkamą mitybą, pakaitinį gydymą kasos fermentais, kvėpavimo takų priežiūrą, kvėpavimo takų išskyrų suskystinimą ir infekcijos gydymą bei kontrolę.
Cistinės fibrozės centras Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikoje faktiškai veikia nuo 1967 metų. Per tuos metus pasiekta puikaus pacientų išgyvenimo rodiklių bei pačių pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimo. Centre gydomi pacientai aprūpinami ne tik medikamentais, fizinės medicinos priemonėmis, bet ir padidinto kaloringumo specializuotais maisto produktais. Tačiau toli gražu ne visos normaliam tokių pacientų gyvenimui būtinos priemonės yra kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl nuolat susiduriame su skaudžia tiesa: namo išvykę pacientai nebegauna pilnaverčio kompleksinio gydymo ir grįžta į ligoninę dėl ligos paūmėjimo gerokai dažniau, nei tai turėtų būti pagal numatomą ligos eigą. Dažni paūmėjimai reiškia greitesnį ligos progresavimą ir nuolatinį vaiko sveikatos blogėjimą, iki jis kankinamai miršta lėtai uždusdamas.
Šį artėjančių švenčių ir gerumo laikotarpį kreipiamės į Jus, Geros Valios Žmones, prašydami aukoti lėšų tokiems ligoniams būtinų specializuotų maisto mišinių bei kvėpavimo funkciją gerinantiems aparatams įsigyti. Jūsų parama vaikams, sergantiems cistine fibroze, reiškia ateitį, kurioje jie galės mokytis, dirbti, kurti asmeninį gyvenimą, nes jiems šios priemonės suteikia galimybę GYVENTI.
Padėti galite pervesdami bet kokio dydžio piniginę auką į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės paramos sąskaitą LT387044060007990177 AB SEB banke, su nuoroda „Parama CF sergantiems vaikams“.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atidarytas kapitaliai rekonstruotas Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrius su nauja angiografijos įranga. Naujojo angiografo dėka bus galimybė anksčiau aptikti ligos pažeistą vietą ir taip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Šis aparatas „gudresnis“, ryškiau matomas vaizdas, jis saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui. Angiografija – (diagnostikos metodas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti) - nepakeičiama šių dienų diagnostikoje, nes pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Sergančių šiomis ligomis kasmet vis daugėja.
Naujuoju aparatu VMKL Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuje invazinės angiografijos pagalba bus atliekamos visi kraujagyslių sistemos tyrimai, diagnozuojamos ir gydomos amžiaus rykšte vadinama ligos - aterosklerozės - pažeistos kraujagyslės. Invazinės angiografijos pagalba diagnozuojama ir viena klastingiausių ligų - aneurizma.
Būtina žinoti: jokių simptomų, o kai liga pratrūksta – mirštama per porą valandų
Tai tarsi tiksinti bomba: jokių išankstinių simptomų, o į netikėtai pervėrusį skausmą, įspėjantį, kad reikia kuo greičiau vykti į ligoninę, dažnai reaguojama netinkamai. Būtent taip pasireiškia aneurizma – mažai kam žinomas kraujagyslių defektas, galintis paliesti kiekvieną iš mūsų.
Perpūstas balionas sprogsta – kraujagyslė taip pat
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, aneurizmą galima būtų įvardinti kaip arterijos išsiplėtimą, kai išsipūtusios kraujagyslės diametras tampa pusantro karto didesnis nei įprastai. Dėl įvairių priežasčių – aukšto kraujospūdžio ar jungiamojo audinio defektų – arterija tam tikroje vietoje pradeda plėstis. Aneurizma plečiasi baliono principu. Pradėti pūsti balioną sunku, vėliau tai daryti vis lengviau ir jis pučiasi greičiau. Pasiekęs tam tikrą ribą, balionas, kaip ir kraujagyslė, gali bet kada sprogti. Vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją. „Yra nemažai žmonių, kurių pilvo aorta šiek tiek prasiplėtusi. Jeigu ji plečiasi lėtai, po 1–2 mm per metus, dažnas žmogus per savo gyvenimą plyšimo net ir nesulauks. Rizikos atskaitos taškas, kai sprendžiama dėl gydymo, – 5,5 cm aneurizmos skersmuo vyrams ir 5 cm skersmuo moterims. Kai aneurizmos skersmuo pasiekia 7 cm, metinė plyšimo rizika siekia net per 20 proc.“, – teigė medikas. Vystantis aneurizmai, žmogus nieko nejaučia, nėra absoliučiai jokių simptomų. Todėl vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją.
Tiesa, kitose šalyse vyksta patikros programos, pagal kurias tikrinami visi vyrai nuo 65 metų. Šių patikros programų metu aneurizma nustatoma 2–3 proc. pacientų. Kadangi aneurizma vystosi gana ilgai, dažniausiai ji diagnozuojama vyresniame amžiuje. Paskaičiuota, kad valstybei finansiškai apsimoka tikrinti savo piliečius nuo 65 metų. Vyrai išskiriami todėl, kad vyriška lytis – įrodytas aneurizmos rizikos veiksnys, kaip ir amžius, rūkymas bei hipertenzija. Moterims aneurizma vystosi rečiau, tačiau didesnė rizika, kad ji greičiau plyš, todėl ir saugus skersmuo joms nustatytas mažesnis. Pilvas tiriamas todėl, kad apie 90 proc. visų aneurizmų randama būtent čia.
Plyšus aneurizmai išgelbėti pavyksta tik 30 proc. pacientų
Vienintelis aneurizmos gydymo būdas – chirurginis, kuris gali būti dvejopas. Vienu atveju daromas atviras pjūvis ir, pašalinus aneurizmą, jos vietoje įsiuvamas protezas. Kitu atveju per mažus pjūvius kirkšnyse įvedamas protezas, užmautas ant stento, ir kaip karkasas įvedamas į aortą. Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. „Šio gydymo privalumas, kad artimuoju periodu komplikacijų skaičius labai mažas, visi pacientai atlaiko šias procedūras ir rezultatai būna labai geri, bet kasmet reikia kartoti kompiuterinę tomografiją, nes ilgainiui vis atsiranda įvairių komplikacijų. Todėl jei žmogus jaunas, siūlomos atviros operacijos, kurios ilgaamžiškesnės. Vyresnio amžiaus pacientams, kurie turi puokštę gretutinių ligų, daroma minimaliai invazinė operacija“, – pasakojo T.Baltrūnas. Pašnekovo teigimu, bet kuriuo atveju operacija daroma tik tada, kai nusprendžiama, kad pooperacinių komplikacijų rizika mažesnė nei tikimybė, kad per artimiausius metus aneurizma plyš. Tačiau Lietuvoje atliekama net keturis kartus mažiau planinių operacijų, nei turėtų būti pagal gyventojų skaičių.
Vokietijoje dėl pilvo aortos aneurizmų per metus gydoma apie 15 tūkst. pacientų. Lietuvos populiacijoje tai sudarytų 560 atvejų arba 4,7 karto daugiau. Danijoje gydoma per 1000 tokių pacientų per metus. Palyginus Danijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, tai būtų 5 kartus daugiau nei Lietuvoje. „Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. Kai aneurizma plyšta, pagalba tampa labai sudėtinga ir brangi, o rezultatas menkas. Deja, atvejų, kai pas mus patenka pacientai su plyšusia aneurizma, būna ir tai nėra visiška retenybė. Kai žmogus atvyksta su atsitiktinai aptikta aneurizma, pavyzdžiui, jis tikrinosi prostatą, o echoskopuotojas pamatė, kad dar ir išsiplėtusi aorta, operacinių komplikacijų skaičius telpa į 3 proc., o kai kuriais metais siekia vos 1 proc. Visai kas kita, kai žmogus atvyksta su jau plyšusia aneurizma, kartais atvežamas jau ir be sąmonės. Tokiais atvejais mirtingumas – apie 70 proc.“, – teigė medikas.
2015 m. Lietuvoje buvo atlikta 81 atvira operacija dėl pilvo aortos aneurizmos, 63 endivaskulinio gydymo procedūros. Plyšusių aneurizmų registruota 42.
Kur aneurizmos pavojingiausios
Aneurizma gali susidaryti bet kurioje arterijoje, tačiau pavojingiausia jos lokalizacija – aortoje. Tai didžiausia organizmo kraujagyslė, išeinanti tiesiai iš širdies. Plyšus aortai žmogus nukraujuoja ir miršta dažniausiai per kelias valandas. Skaičiuojama, kad apie pusę žmonių net nespėja patekti pas medikus, kadangi neatpažįsta aneurizmos požymių.
Taip pat pavojinga, jeigu aneurizma plyšta arti smegenų. Nors kraujagyslės čia nedidelės, kraujavimas nestiprus, bet kai kraujas užpila smegenis, netenkama tos dalies smegenų funkcijos. Plyšus aneurizmai pajuntamas didžiulis skausmas nugaroje ar kitoje netoli aneurizmos esančioje srityje, o vėliau dėl nukraujavimo netenkama sąmonės. Jei plyšta ne tokia stambi kraujagyslė, nukraujavimas gali užsitęsti iki kelių dienų.
Inga Saukienė
15min, 2016 12 04
