Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su 12 kitų Lietuvos savivaldybių, jungiasi prie Vidaus reikalų ministerijos inicijuotos prevencinės kampanijos prieš prekybą žmonėmis. Planuojama, kad informacija apie įvairias prekybos žmonėmis formas iki metų pabaigos pasieks ne mažiau kaip milijoną Lietuvos gyventojų ir svečių. Kampanijos metu platinama informacija apie vaikų ir suaugusiųjų seksualinį išnaudojimą, išnaudojimą priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms ir priverstinėms santuokoms.
Siekiant užkirsti kelią žmonių išnaudojimui viešinami plakatai viešojo transporto stotelių stoginėse, plakatai ir informacinės kortelės platinamos seniūnijose, socialinių paslaugų įstaigose, mokyklose ir kt. Spalio 9–23 dienomis vaizdo klipai transliuojami troleibusuose, taip pat AB „Lietuvos paštas“ skyriuose esančiuose „PayPost“ ekranuose.
Prekyba žmonėmis yra itin šiurkštus nusikaltimas, pažeidžiantis žmogaus teises, laisvę ir orumą. Lietuva dažniausiai įvardijama prekybos žmonėmis aukų kilmės šalimi. Baudžiamajame kodekse už prekybą žmonėmis nustatytos iki 12 metų, o už vaiko pirkimą arba pardavimą, neatsižvelgiant į jo sutikimą, – iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Įtarus prekybos žmonėmis nusikaltimą ar prireikus pagalbos, prašome kreiptis šiais kontaktais:
Kviečiame susipažinti su kampanijos metu platinama informacija.
PLAKATŲ el. versija:
http://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/VRM%20A4%20formatas.pdf
KORTELIŲ el. versija: http://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/Vilniaus%20AVPK_Smurto%20prevencija_Bendruomenes%20atsakingumo%20didinimas.pdf
VIDEO KLIPAI:
http://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/A%20LT%20titrai.mp4
http://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/B%20LT%20titrai.mp4
http://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/C%20LT%20titrai.mp4
http://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/D%20LT%20titrai.mp4
Daugiau nformacijos apie prevencinę kampaniją suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus socialinių programų koordinatorė Renata Černovaitė tel. (8 5) 211 2723 arba el. paštu renata.cernovaite@vilnius.lt.
Daugiau informacijos apie kovą su prekyba žmonėmis rasite Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje http://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kova-su-prekyba-zmonemis.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio klinikoje rekonstruotos Fizinės medicinosi ir reabilitacijos skyriaus patalpos tapo geriau pritaikytos pacientams, tame tarpe ir neįgaliesiems.
Sumontuota nauja fizioterapijos aparatūra yra saugesnė, ergonomiškesnė, daugumoje aparatų įdiegtos kompiuterinės programos, todėl pacientai aptarnaujami greičiau. Nauji aparatai palaipsninei galūnių kompresijai (limfodrenažui), odos švitinimui ne tik UV-A, bet ir UV-B spinduliais leidžia gydyti daugiau susirgimų.
Nauja kineziterapijos įranga – treniruokliai rankų, kelių sąnariams, kompiuterizuotas stuburo tempimo stalas su galimybe pritaikyti mikrobangų terapiją, daugiafunkcinis dviratis - treniruoklis padeda greičiau ir efektyviau pasveikti po įvairių susirgimų ir traumų.
Masažo patalpos po renovacijos tapo erdvesnės, o įsigyti ergonomiški masažo stalai ir kėdės patogesnės pacientams bei personalui.
Parafino, ozokerito aplikacijoms paruošti įsigyta nauja įranga saugesnė personalui, darbas daugiau automatizuotas, todėl kokybiškiau ir greičiau aptarnaujami pacientai.
Padidėjo ir hidroterapijos padalinio galimybės: be plačiai naudojamų povandeninio dušo – masažo, sūkurinių galūnių vonių, atnaujintos deguonies, angliarūkštės, perlinės vonios, Šarko, cirkuliacinis, kylantys dušai. Atnaujinta baseino, vertikalių vonių danga, valymo ir dezinfekavimo įranga visiškai automatizuota, todėl pacientai jaučiasi saugesni, lengviau dirbti personalui. Naujai įrengtas garines pirtis pacientų organizmas toleruoja lengviau, todėl jomis pasinaudoti gali daugiau pacientų.
Skyriuje įrengtas druskų kambarys. Jame apsilankyti naudinga ne tik suaugusiems, bet ir vaikams – tai saugi gydymo ir profilaktikos priemonė nuo peršalimo, kvėpavimo takų ar odos susirgimų. Po renovacijos druskų kambarys turi galimybę pasiūlyti naują paslaugą – haloterapiją, kuri plačiai taikoma vaikams ir suaugusiems įvairių susirgimų gydymui ir profilaktikai. Druskų kambaryje sienos, lubos ir grindys yra padengtos storu druskos kristalų sluoksniu. Kambaryje palaikoma pastovi drėgmė, į orą pro specialias angas purškiamas dispersiškas sausas druskos (natrio chlorido) aerozolis. Smulkios druskos dalelytės plonu sluoksniu padengia odą ir patenka į kvėpavimo takus, tokiu būdu juos dezinfekuodamos ir gydydamos. Natrio chlorido aerozolis pasižymi priešuždegiminiu, broncholitiniu, mukolitiniu (sekreciją bronchuose skatinančiu) veikimu, turi baktericidinį ir bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams – bronchams.
Artėja rudeniškas periodas. Rūpinkimės savo sveikata iš anksto, profilaktiškai. Mes pasirengę Jums padėti.
Mūsų adresas: Antakalnio g. 124, Vilnius.
Informacija tel. (8 5) 234 1736.
Registratūra tel. (8 5) 234 6147, (8 5) 234 6154.
Į procedūras, konsultacijas bei reabilitacinį gydymą būtina išankstinė registracija.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos yra apmokamos teritorinių ligonių kasų.
Informacijos ir registratūros darbo laikas: I-V 700-1900; VI 800-1300.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Raminta Bražiūnienė, tel.: (8 5) 274-3851.
Gerbiamieji pacientai,
Kviečiame prisirašyti prie atsinaujinusios Antakalnio klinikų poliklinikos, adresu Antakalnio g. 124, Vilnius. Jūsų laukia aukščiausios kvalifikacijos šeimos gydytojai ir visų sričių gydytojai konsultantai, pasirengę suteikti visas Jums šiuo metu reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
Prisirašyti galite, atvykę į poliklinikos registratūrą, adresu Antakalnio g. 124. Reikalinga asmens tapatybės kortelė arba pasas. Tapus Antakalnio klinikų poliklinikos pacientu, Jūs tą pačią dieną būsite užregistruotas pas pageidaujamą šeimos gydytoją ir gausite reikiamą pagalbą bei pirmines sveikatos priežiūros paslaugas.
Antakalnio klinikų poliklinikoje (buvusioje vadinamoje spec. ligoninėje) konsultacijas teikia gydytojai kardiologai, neurologai, urologai, nefrologai, endokrinologai, ginekologai. Čia teikiamos odontologijos bei aukščiausio lygio medicininės reabilitacijos paslaugos. Medicininės vandens procedūros, gydomosios vonios, baseinas sukuria puikias sąlygas Jūsų sveikatai stiprinti ir atgauti jėgas po operacijų, traumų, lėtinių susirgimų.
Laukiame Jūsų ir esame pasirengę įsiklausyti, išgirsti ir suteikti visokeriopą pagalbą, įveikiant Jūsų sveikatos problemas.
Informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracinės veiklos organizavimo, nutraukiant jos Antakalnio filialo (buveinės adresas – Antakalnio g. 124, Vilnius), kaip juridinio asmens struktūrinio padalinio, veiklą nekeičiant sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių skyriaus veiklos“, dvi ligoninės tapo vienu juridiniu vienetu. Antakalnio filialas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro bus išregistruotas iki 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius įpareigotas atlikti visas su filialo veiklos nutraukimu susijusias procedūras ir iki rugpjūčio 31-osios pateikti savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui siūlymus dėl įstaigos struktūros pertvarkymo.
Pertvarka iš esmės nei vienos, nei kitos ligoninės pacientų bei darbuotojų situacijos nekeičia. Nei vienas gydytojas, slaugytojas ar sanitaras nebus atleidžiamas. Visi pacientai priimami pagal esamą tvarką. Antakalnio poliklinika teikia visas tas pačias paslaugas. Pakitimai vyks tik administracijose.
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus dr. Narimanto Markevičiaus, bus išspręsti administravimo efektyvumo bei besidubliuojančių skyrių ir funkcijų klausimai. „Veikė atskiros personalo, viešųjų pirkimų, finansų, vidaus medicininio audito tarnybos. Abi ligoninės turėjo administracijas – direktorius, pavaduotojus, tarnybų vadovus. Su tiekėjais buvo pasirašoma po dvi sutartis, už jas daromi du bankiniai pavedimai. Visa tai kainuoja. Atleidę vadovus, vien iš darbo užmokesčio fondo sutaupysime per 200 tūkst. eurų per metus, - teigia direktorius, - ir visi tie pinigai bus skiriami sveikatos paslaugų kokybės gerinimui“.
Visos paslaugos, teiktos adresu Antakalnio g. 124 bus ir toliau vykdomos. Poliklinika tęsia savo veiklą, teikdama visas paslaugas, kurias teikė iki šiol. Gyventojams, prisirašiusiems prie Antakalnio filialo poliklinikos, nereikia iš naujo registruotis ar vykdyti kitų veiksmų. Pacientams užsiregistravusiems stacionarinėms paslaugoms, laukiantiems paskirto operacijų laiko taip pat niekas nesikeičia. Abi ligoninės tęsia savo veiklą, teikdamos tas pačias paslaugas, nemažindamos nei lovų skaičiaus, nei paslaugų spektro.
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga Vilniaus Rotušėje grupei žinomų Lietuvos medikų, pelniusių žmonių pagarbą ir dėkingumą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įteikė Garbės ženklus, liudijančius apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardų suteikimą.
Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas suteiktas ir Garbės ženklu apdovanotas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas ŽYGINTAS GENYS. Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas ir Garbės ženklu apdovanota VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2-o Gimdymo skyriaus akušerė MARIJA PIURKO.
Medikams buvo perduoti Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, Seimo sveikatos reikalų komiteto sveikinimo ir padėkos žodžiai.
„Kiekviena Jūsų darbo diena liudija Jūsų prasmingą darbą. Iš visos širdies dėkoju už Jūsų pasiaukojimą, išgelbėtas gyvybes, pacientams grąžintą viltį ir reikšmingą indėlį kuriant sveiką ir laimingą visuomenę. Linkiu stiprios sveikatos, neblėstančio optimizmo ir sėkmės įgyvendinant savo siekius. Puoselėkite medicinos profesijos vertybes ir saugokite jos prestižą! Tikiu, kad mes visi drauge, sutelkę kūrybines, o kalbant apie medikų darbą – ir fizines jėgas, įveiksime visus iššūkius, įrodysime, kad gebama dorai, kūrybiškai dirbti“, – sveikindamas Lietuvos medikus sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Nuo 2004 m. balandžio 27 d. minima kaip Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Šia proga įteikiami Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva įsteigti Nusipelniusios Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardai ir juos liudijantys ženklai. Per šį laikotarpį nusipelniusio gydytojo vardus pelnė 259 Lietuvos medikai, nusipelniusių sveikatos apsaugos darbuotojų garbės vardai suteikti 329 asmenų. Nuo 2015 m. garbės vardai suteikiami ir slaugytojams. Tokius garbės vardus dabar turi 41 Lietuvos slaugytojos.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės rytas prasidėjo šventiškai. Medicinos darbuotojų dienos proga pilnai susirinkusių medikų salei užburiančią muzikos harmoniją padovanojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, Tarptautinių festivalių laureatė Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, Tarptautinių konkursų laureatas doc. Deividas Staponkus (baritonas). Jiems akompanavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto dekanė pianistė profesorė Aušra Motuzienė.
VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius, sveikindamas kolegas sakė: „Mūsų profesija – išskirtinė, su jokia kita nepalyginama. Ją pasirenka ir pasilieka dirbti tik neeilinės asmenybės. Tačiau paradoksas - šiandien medikams labiausiai trūksta pagarbos. Reikalaujama iš mūsų „vis aukštesnių ir aukštesnių rezultatų...“, - kaip iš verslo, iš ekonomikos. Mediko profesija pradėta matuoti skaičiais, rodikliais, normomis... Sveikinu visus su profesine švente. Mes turime kuo, galime ir privalome didžiuotis savo darbu ir pasiekimais. Tegu bus įvertintas Jūsų profesionalumas ir stiprybė, gerumas, rūpestis ir optimizmas. Tegul nuoširdūs, tikri ir šilti žodžiai būna ištariami Jums kasdieną, o ne vien šventės proga. Nuoširdžiai dėkoju visiems už Jūsų sunkų, kruopštų, atsakingą ir prasmingą darbą.“
----------------------------------------
Lietuvos Gydytojų sąjungos laikraštis „Gydytojų žinios“ Medicinos darbuotojų dienos proga kalba apie tai, kas medikų bendruomenei skaudžiausia.
Jo Didenybė ŽODIS
Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir pražudyti.
Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame informacijos sraute, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia... Kokiais matais galėtume įvertinti tai, ką paskelbiame, išvystame, perskaitome, kuo dalijamės neaprėpiamose socialinių tinklų, skaitmeninės ir popierinės žiniasklaidos srautuose? O kaip tie dalykai veikia kiekvieno iš mūsų sąmonę?
Medikai, tikriausia, galėtų pateikti daug pavyzdžių, kai neatsargus, neapgalvotas, o juo labiau - piktas žodis tampa sunkios ligos ar netgi mirties priežastimi. Profesorė Žaneta Petrulionienė pasakojo apie neseniai gydytą moterį, kuri po sunkaus pokalbio su viršininku visą savaitgalį kankinosi, verkė, o pirmadienį pateko į ligoninę priešinfarktinės būklės. „Kardiologų pagalbos neretai prireikia žmonėms, išgyvenusiems didelį stresą, išdavystę, nelaimingą meilę, nepelnytą konfliktą tarnyboje, atleidimą iš darbo. Klinika panaši į infarkto: labai stiprus skausmas krūtinėje, elektrokardiograma - infarktinė, koronarografija rodo švarias arterijas, tačiau širdies raumuo, tiriant echoskopu, atrodo apgailėtinai. Tai vadinamasis sudaužytos širdies sindromas, - pasakoja profesorė apie būseną, į kurią panašią ne vienam, gal būt, teko patirti. – Iš laimės ir džiaugsmo infarktas neištinka, o štai nuoskaudos, neigiamos emocijos, nepelnytos kaltės jausmas neretai gali tapti ir mirties priežastimi,“ – sako profesorė.
Kalbėdami apie grėsmes ir pavojus, dažniausia mintyse turime pacientus, tarytum gydytojų tai neliestų. Labai nustembame pamatę gydytoją ligoninės palatoje: nejaugi ir jis gali sirgti? Dievaži, gali. Tik dažniausia taip pat ypatingai: tyliai, nesiguosdamas ir nesiafišuodamas, kartais netgi kolegiškomis konsultacijomis „prisidengdamas“, galiausiai – teisindamasis, kad ligos neaplenkia nė vieno...
Atidžiausi, nuoširdžiausi, labiausiai atsidavę savo profesijai, mylimi ligonių ir jų ilgametę patirtį perimančių mokinių, - tokių gydytojų, mokslininkų vardus turėtume tarti su ypatinga pagarba. Jie savo gyvenimą paaukojo medicinos pažangai, ligonių sveikatai. Prof. Antanas Sučila, prof. Vytautas Jonas Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, prof. Vytautas Jonas Triponis, prof. Aleksandras Laucevičius, prof. Pranas Šerpytis, prof. Žaneta Petrulionienė, prof. Eugenijus Lesinskas, prof. Dalius Jatužis, prof. Nijolė Drazdienė – tai tik keletas pavardžių, su meile ir dėkingumu tariamų daugelyje Lietuvos šeimų. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, ir tęsti. Pasiaukojimas - gydytojo profesijos esmė, kurios nusakyti žodžiais neįmanoma, nes jos vertė – gyvenimas.
Kai kalbame apie medikus, mintyse turime ne vien gydytojus, gebančius kiekvienam ligoniui rasti ypatingą, tik jam tinkamą gydymą, bet ir slaugytojas, jų padėjėjas, tas paprastas moteris, kurios nuolat rūpinasi, kad netrūktų švarių skalbinių ir ligonis rastų švarutėlę kriauklę, kurios tarsi nejučia, pareidamos pro šalį, išlygina sunkaus ligonio patalo raukšlę... Lyg ir nedideli darbai, tačiau bandykite įsivaizduoti, kad jų niekas nedirba.
Sergantis žmogus kenčia ne tik skausmą, bet ir nerimą, patiria psichologinį diskomfortą, to medikai niekada nepamiršta ir stengiasi kiekvienam rasti gerą, padrąsinantį žodį. Kai kada tų žodžių ir užtenka. Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Voldemaras Dasevičius šiomis dienomis sulaukė ypatingos padėkos: „Grąžinti vyrui vyriškumą, vadinasi, grąžinti jam meilę. Ačiū, daktare.“ Ir aišku, buvo labai nustebęs: „Pacientai ne visada mums dėkoja, kai kada ir bara. Gydytojai irgi žmonės – malonu girdėti padėką, skaudu – priekaištus. Vyrams sunku atskleisti savo intymias problemas. Tačiau kaip dažnai jų priežastys būna psichologinės, slypi piktuose, netinkamuose žodžiuose, sukeliančiuose stresą, priverčiančiuose žmogų pasijusti menkaverčiu, nereikalingu...“ Ir vėl gydytojo minčių centre – pacientai.
Dėkingumo formulė
Vien tik šis gydytojas urologas kasdien konsultuoja apie 20 -30 pacientų. Santariškių klinikos kasmet priima maždaug po milijoną pacientų. Anksčiau kiekvienas ligoninės skyrius turėjo knygą, kurioje pacientai rašydavo padėkas. Dabar tie dalykai persikėlė į elektroninę erdvę. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dažniausia prisieina lankytis pas gydytojus, naudojasi kompiuteriais arba išmaniaisiais telefonais. Taigi, kokia jų dalis išreiškia dėkingumą juos gydžiusiems gydytojams? Šis klausimas kyla žinant, jog skundų daugėja. Dabar daugelis mano esą jautrūs, subtilūs ir ypatingi, juo labiau – apsiskaitę ir apsišvietę visose srityse. Ar galėtų būti kitaip, jeigu tiek laiko praleidžia internete, prie televizoriaus, socialiniuose tinkluose, kur srautais srūva įvairiausios žinios, atmieštos dviguba ar net triguba doze bevertės arba netgi klaidinančios informacijos. Apie ligas ir jų gydymą – irgi. „Daktarai nustatė klaidingą diagnozę, ne taip gydė, ne tokius vaistus davė, nugydė. O juk žmogus dar galėjo gyventi...“ Medikų nuomonės apie tai, ar galėjo tas garbaus amžiaus senolis gyventi, ar egzistuoja „stebuklų lazdelė“, galinti prikelti ilgus metus savo sveikatą visais įmanomais būdais engusį ligonį, sergantį keliomis lėtinėmis ligomis, be abejo, niekas neklausia ir kiekvieną jo žodį traktuoja kaip bandymą pasiteisinti. Užtat artimųjų skundo tyrėjai reikalauja pasiaiškinti, kaip gydė ir ar visus savo veiksmus kruopščiai dokumentavo. Tikrina ne tik atvirai, bet ir „incognito“ atvykusios komisijos. Skundai „kedenami“ itin kruopščiai. Neatsižvelgiant į besiskundžiančiųjų kompetenciją ir tikruosius siekius, prastai slepiančius viltį pasipinigauti. Apie skundžiamų gydytojų savijautą, sveikatą ir kitus jų pacientus niekas negalvoja. O gydytojai kartais ilgus mėnesius apie mediciną nenutuokiantiems tardytojams bei giminaičiams kažkelintą kartą privalo aiškintis, ar teisingai gydė ligonį ir kokių medicininių manipuliacijų tikslingumu bei kokybe jo artimieji galėjo suabejoti... Apie tai, jog abejojantieji neturi ne tik medicininio, tačiau neretai ir visai jokio išsilavinimo, nutylima. Kaip ir apie tai, kad ne vienas iš apskųstų gydytojų yra neišlaikęs tokios įtampos: nelengva per dienas dirbti ligoninėje, ilgas valandas operuoti, skaityti paskaitas studentams, neapleisti medicinos mokslo naujovių ir visa tai derinti su privalomais vizitais į teisėsaugos įstaigas.
Kieno ausys kyšo?
Nebandome užginčyti pacientų teisių, tačiau bent kiek logiškiau pamąsčius, norisi sugrįžti prie pasvarstymų apie žodžio jėgą. Ar suvokiame, kokiu galingu ginklu gali tapti žodis? Ir koks nepasitikėjimo pleištas tarp visuomenės ir medikų bendruomenės per pastaruosius porą dešimtmečių metodiškai varomas? Kokios jėgos tuo suinteresuotos? Kieno dėka medikai nuolatos skelbiami korumpuočiausia visuomenės dalimi? Kuo remiantis? Sakysite, reprezentatyviomis visuomenės apklausomis? Ar kada nors teko pakliūti tarp tų apklausiamųjų? Didžiajai daugumai, kažkodėl – ne. Ar kas nors kalba, kad apklausiami žmonės kyšiu laiko ir medikui padovanotą gėlių puokštę arba saldainių dėžutę? (Varge, ką su ja veikti – juk daugelis medikų sveikai gyvena ir saldumynų tikrai nevalgo.) Ar normalu, kad buriamos grupės neblogai apmokamų darbuotojų, taip vadinamų „slaptųjų pacientų“, „slaptųjų pirkėjų“, kurie tikrina (tiksliau, šniukštinėja), ar kuo nors daugybei smulkiausių taisyklių ir reglamentų nenusižengia medikai, vaistininkai? Ar jauku matyti, kaip žeminami gydytojai, garbingi profesoriai, ant jų kabinetų durų klijuojant lipdukus „Geriausia padėka – Jūsų šypsena“, tarsi čia būtų ne gydymo įstaiga, o grožio salonas... Manau, kad daugeliui nejauku. Nejauku dėl nepagrįstų įtarinėjimų ir kaltinimų, kurie pažeidžia įstatymų numatytą nekaltumo prezumpciją, dėl nepagarbos gydytojų ir mokslininkų kompetencijai, dėl nuolaidžiavimo prasčiokiškoms apkalbų lygio užgaidoms, seniai nebeatitinkančioms oraus ir kultūringo bendrabūvio normų bei padorios žiniasklaidos lygio. Tuos dalykus būtina keisti. Skubiai. Kol dar ne vėlu, kol dar turime, kas gydo išsivaikščiojančią ir sparčiai senstančią visuomenę.
Visagalis žodis iš širdies į širdį. Tiesiantis taką gerumui ir žmogiškumui. Keliantis, o ne žlugdantis. Tik toks jis šiandien reikalingas medikų bendruomenei. Jeigu kuo daugiau žmonių tai suprastų...
Pasaulinę sveikatos dieną Vilniaus meras Remigijus Šimašius miesto Rotušėje Auksinės širdies simboliu apdovanojo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, padėkodamas jiems už kilnų ir ypač svarbų darbą. Ceremoniją, kurios metu meras apdovanoja labiausiai nusipelniusius medicinos darbuotojus, savivaldybė rengia jau vienuoliktus metus. „Jūsų darbas ypatingas – žmones Jūs pagydote ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai padrąsinate. Ir, svarbiausia, tai darote iš visos širdies, nors sprendimus priimti tenka vadovaujantis protu. Protas ir širdis turi dirbti kartu. Nuoširdžiai sveikinu Jūsų bendruomenę“ – sakė sostinės meras.
Auksinės širdies simboliu - 2016 metų akušerė apdovanota Vilniaus miesto klinikinės ligoninės buvusi ilgametė darbuotoja akušerė Birutė Jakutienė.
Mero padėkos už profesionalumą ir nuoširdų atsidavimą darbui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, įteiktos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai neonatologei dr. Violetai Drejerienei ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo slaugytojai Teresei Čibirienei.
„Jūs dirbate sunkiai, įstaigos gydytojai nuolat tobulinasi, diegiami nauji gydymo metodai, perkama nauja moderni gydymo įranga – dėkoju už Jūsų pastangas ir už Jūsų darbą – tik visų mūsų bendromis pastangomis galime kurti sveikesnę visuomenę“, – sakė R. Šimašius.
Kandidatus apdovanoti Auksinės širdies simboliu ir padėkoms kasmet siūlo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, Vilniaus medicinos draugija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Apdovanojimo Auksinės širdies simboliu komitetas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad ūmi infekcinė liga – legioneliozė pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.
Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.
Galimi infekcijos šaltiniai:
- karšto ir šalto vandens sistemos;
- dušo galvutės;
- čiaupai;
- tualetų bakeliai;
- baseinai;
- vandens aušinimo bokštai;
- vandens garų kondensatoriai;
- vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
- terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
- gydomosios vonios;
- gydomasis purvas;
- oro drėkintuvai;
- gėlių laistymo sistemos;
- dekoratyviniai fontanai.
Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.
Prevencija
Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50-60 ºC, šalto – mažesnė kaip 20 ºC. Legionella bakterijos vandens sistemoje nukenksminamos terminiu būdu (aukšta temperatūra) ir / ar dezinfekuojant autorizuotais biocidais.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Ligos sukėlėjas
Ligos sukėlėjas – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.
Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė. 1977 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele). Retrospektyviai ištyrus neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje. Vėliau L. pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m. (retrospekytyviai).
Plitimo būdai
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.
Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.
Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.
Simptomai
Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 - 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.
Legionelinė pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2 – 10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.
Profilaktika
Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
Epidemiologinės priežiūros visuomenės sveikatos specialistė
